| LT EN RU

Aptartos žemės ūkio aktualijos ir ekstremali situacija dėl sausros

Liepos 11 d. į Žemės ūkio ministeriją aptarti aktualių žemės ūkio klausimų – dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) formavimo, žemės ūkio pasėlių ir naudmenų deklaravimo, stichinės sausros, afrikinio kiaulių maro bei kitų – susirinko Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų, rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių atstovai.

VšĮ „Ekoagros“ yra gavusi žemės ūkio ministro pavedimą susidarius nepalankioms ūkininkavimo sąlygoms netaikyti sankcijų ūkininkams – dėl stichinės sausros sunykus deklaruotiems pasėliams, laukų apsėjimo kitais pasėliais ar pavertimo pūdymu nelaikyti pažeidimu.

„Šiuo metu labai svarbu išanalizuoti ir sutarti su ministerija, kokį visoms suinteresuotoms šalims tinkamiausią būdą pasirinksime šiam pavedimui įgyvendinti“, – sako „Ekoagros“ direktorius prof. dr. Gintautas Labanauskas.  

Žemės ūkio ateities klausimai

Pasitarime ministerijoje kalbėdamas apie BŽŪP žemės ūkio ministras G. Surplys sakė, kad reikia ruoštis tam, jog pinigų bus mažiau, o juos panaudoti teks efektyviau ir sumaniau. Lietuva yra viena iš 5 Europos Sąjungos (ES) narių, kurioms bendras finansavimo paketas nemažėja, bet, pasak ministro, Lietuvai EK siūlymas netinka dėl kelių priežasčių. Lietuva dar nėra pasiekusi 70 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio, o 2027 m. turėtume pasiekti tik apie 80 proc. Mažėja žemės ūkio politikos finansavimas, Lietuvai jis mažėja penkiolika procentų, o reikalavimai auga (žalinimas, gyvulių gerovės reikalavimai). Taip pat Lietuvos netenkina tai, kad nuo dabar esančių 15 iki 57 procentų išaugs kofinansavimo procentas.

Kalbant apie ekologinės gamybos ateitį svarbiausia informacija yra 2018 m. gegužės 30 d. priimtas naujas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas dabar galiojantis Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 nustatantis ekologinės gamybos taisykles. Naujas reglamentas bus pradėtas taikyti nuo 2021 m. sausio 1 d.

Deklaravimo rezultatai

Posėdyje apžvelgti deklaravimo rezultatai: šiemet pateiktos 128 136 paraiškos, deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas siekia 2 910 282 ha., o vidutiniškai vienas pareiškėjas deklaravo 22, 71 ha.

„Ekoagros“ duomenimis, ekologinei gamybai deklaruota 54 686 laukai, 240 000 ha, 2450 pareiškėjų. Tai daugiausia varpiniai javai (97 500 ha), pievos ir ganyklos (92 103 ha) bei ankštiniai javai (34 300 ha). Nacionalinės kokybės produkcijai auginti deklaruota 1478 laukai, 6300 ha, 367 pareiškėjai.

Taip pat, ministerijos duomenimis, šiemet buvo priimamos kompensacinės paraiškos už 2017 m. pasėtus ir dėl kritulių žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius pasėlius. Paraiškas dėl žuvusių pasėlių pateikė 2445 pareiškėjai, deklaruotas jų plotas 62 231 ha, 3513 pareiškėjų negalėjo apsėti laukų 125 144 ha plote.

Stichinė sausra

Nuo birželio 8 d. iki liepos 3 d. stichinė sausra užfiksuota 24 savivaldybėse, dar 13 savivaldybių pasiekti sausringo laikotarpio rodikliai. Ekstremalią situaciją yra paskelbusios 20 savivaldybių.

Klimato kaita kelia tiesioginę grėsmę šalies žemdirbiams, dėl sausros, liūčių jie ne tik netenka dalies pajamų, bet ir sunkiau gali vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartis, sudarytas, pavyzdžiui, su grūdų supirkėjais. Viceministrė Ausma Miškinienė pabrėžė, kad sausros – ekstremalios situacijos – paskelbimas neatleidžia nuo įsipareigojimų, prisiimtų pagal privačių subjektų sutartis.

„Net force majeure pažyma nėra šimtaprocentinis garantas, kad bus atleidžiama nuo įsipareigojimų, prisiimtų pagal privačių subjektų sutartis. Mes siekiame sudaryti galimybes atleisti pareiškėjus nuo atsakomybės už ES ir nacionalinės paramos priemonių įsipareigojimų nevykdymą tais atvejais, kai jie nevykdomi dėl force majeure ar išskirtinių aplinkybių, tačiau negalime reguliuoti privačių sutartinių santykių ir įsipareigojimų vykdymo“, – aiškino viceministrė A. Miškinienė.

Pagal „Ekoagros“ tikrintojų atsiliepimus, sausros požymiai labiau juntami Dzūkijoje ir  Aukštaitijoje. Žemaitijoje poveikio mažiau. Poveikis priklauso nuo sėjos datos ir labiau pasireiškė ne tiek augalų tankiui, kiek augalų aukščiui. Tikėtinas mažesnis derlius ir gali kilti problemų dėl minimalaus derliaus kiekio reikalavimų.

„Ekoagros“ yra pateikusi Žemės ūkio ministerijai siūlymus dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir nacionalinės kokybės produktų gamybą reglamentuojančių teisės aktų atskirų punktų keitimų. Šiuo metu yra svarstoma, kurį iš siūlomų variantų pasirinkti.

Apie priimtą sprendimą bus informuoti asmeniškai visi „Ekoagros“ pareiškėjai el. paštu, taip pat informacija bus paskelbta viešojoje erdvėje.

Afrikinis kiaulių maras

Nerimą Lietuvoje kelia ir afrikinis kiaulių maras. Siekiant apsisaugoti nuo jo, ūkiuose draudžiama šerti kiaules šviežiai nušienauta žole, termiškai neapdorotais pašarais, virtuvės atliekomis bei naudoti pakratus, atvežtus tiesiai iš lauko. Taip pat reikia laikytis tam tikrų reikalavimų: laiku deklaruoti kiaules, perkelti tik ženklintas kiaules, įrengti dezinfekcinį kilimėlį, persirengti kitais rūbais ir avalyne, aptverti tvora, prižiūrėti aplinką, apsaugoti gyvūnus nuo kraujasiurbių bei graužikų. Kiaulėms susirgus būtina apie tai pranešti teritorinei VMVT ar privačiam veterinarijos gydytojui. Daugiau informacijos VMVT interneto svetainėje www.vmvt.lt.

Ekologiniuose ūkiuose 2017 m. sertifikuota tik 5 ūkio subjektai, laikantys kiaules. Bendras skaičius – 112 vnt. kiaulių. Šiuo metu nėra gauta informacijos, kad kuriame nors iš šių ūkių būtų nustatytas kiaulių maras.

Žemės ūkio ministerijos ir „Ekoagros“ informacija