Neįgalumo nustatymai
Disabled

ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ SERTIFIKAVIMAS

Hero right

„Ekoagros“ atsakymas: atsiprašome, bet trukdysime – klaidinti ir pelnytis kitų verslų bei vartotojų sąskaita

Ekologinės gamybos ženklas nėra tik gražus lipdukas. Jis reiškia atsakomybę. Ir įsipareigojimą.

VšĮ „Ekoagros“ darbas – užtikrinti, kad ekologiškas produktas iš tiesų būtų ekologiškas. Vartotojas turi teisę žinoti, už ką moka. Ir turėti realų pagrindą pasitikėti.

Taip, kontrolė yra griežta. Bet ekologijos esmė – skaidrumas visoje grandinėje: nuo žaliavos iki lentynos.

Ilgai tylėjome, neviešindami plačiau informacijos apie ekologinės gamybos pažeidimus.  Kodėl? Nenorėjome pakenkti vartotojų pasitikėjimui visu ekologinės gamybos sektoriumi. Nes kritinių pažeidimų nebūna daug. Bet jų būna. Palyginimui, tai kaip vairuoti automobilį – visi kelių eismo taisykles žino, bet tai negarantuoja, kad visi važiuos jų nepažeidinėdami. Panašiai ir ekologinėje gamyboje.

Bet daugiau tylėti negalime, kai mūsų buvę klientai viešojoje erdvėje išplatino kvietimą pasirašyti peticiją netrukdyti jiems.

Taigi atsiprašome, bet trukdysime – KLAIDINTI IR PELNYTIS KITŲ VERSLŲ IR VARTOTOJŲ SĄSKAITA. Pateikiame visą situaciją iš kitos pusės.

Bendras situacijos vertinimas

Reikalavimus ekologinei gamybai Europos Sąjungoje nustato Europos Komisija (ES ekologinės gamybos reglamentas), pagal šiuos reikalavimus Žemės ūkio ministerija parengusi nacionalines taisykles. Kontrolę Lietuvoje pavesta vykdyti viešajai įstaigai „Ekoagros“.

Taip, mūsų kontrolė yra griežta. Tačiau vykdome ją taip, kaip privalu. Ir tiek, kiek būtina.

Abejojantiems, ar reikalinga griežta kontrolė, siūlytume pabandyti pažvelgti iš vartotojo pozicijos. Ar aš, kaip vartotojas, ieškantis nusipirkti ekologiškų produktų, norėčiau mokėti už produktą brangiau vien dėl to, kad jo pakuotė paženklinta ekologinės gamybos ženklais, tačiau nebūdamas tikras, kad jis tikrai pagamintas ekologinės gamybos būdu ir tikrai yra ekologiškas?

Pavyzdžiui, pasitaikanti situacija iš mūsų, kaip sertifikavimo įstaigos, patirties. Perdirbėjas turi ekologinės gamybos sertifikatą. Tačiau žaliavą savo produkcijai, pažeisdamas reikalavimą užtikrinti ekologiškumą visoje produkto gamybos grandinėje, nupirko nesertifikuotą. Tokia žaliava visų pirma neturi teisės vadintis ekologiška, jos tiekėjas neturi sertifikato, taigi ekologiškumo niekaip negali įrodyti ir užtikrinti. Pvz., gal auginant augalus net buvo purkšta pesticidais. Gal gyvuliukai buvo auginti su antibiotikais, nežinia kuo šerti. Arba jei tai laukinė augalija – nežinoma, kokioje teritorijoje ji augo, ar švarioje, nei kaip buvo surinkta, gal žalojant gamtą. Vėliau toks perdirbėjas iš tokios žaliavos pagamina produktą, sufasuoja, supakuoja, paženklina savo prekės ženklu, uždeda ekologinės gamybos ženklus, kartais ir gražius skambius „žalius“ teiginius, pasitelkia rinkodarą ir parduoda kaip ekologišką (dažnai, brangiau nei įprastinį produktą).  

Arba kitas pavyzdys. Prekybos centras ima prekes iš tiekėjo, kuris tvirtina, kad jo produkcija ekologiška. Vėliau paaiškėja, kad tiekėjas, nepasakė tiesos ar net sąmoningai melavo. Apgautas lieka ir pirkėjas, ir produkto pardavėjas, kuriam dar ir fiksuojamas pažeidimas, nes jis privalėjo tuos sertifikatus pasitikrinti, tačiau to nepadarė, greičiausiai – tikėdamas ir pasitikėdamas savo tiekėju.

Ir turbūt kylantis klausimas, ar visi mūsų klientai sąžiningi ir ar vykdo ekologinę gamybą pagal visus reikalavimus? Didžioji dalis – taip. Gilinasi į reikalavimus, kurie nėra labai lengvi, ir sąžiningai jų laikosi, suprasdami savo, kaip ekologiško produkto gamintojo, misiją. Kiti kartais ką nors praleidžia, nesužiūri, neįsigilina, padaro smulkų pažeidimą. Tokie tikrai griežtai nebaudžiami, tik nurodama išsitaisyti ir pakontroliuojama, ar tai buvo padaryta. Reali statistika rodo: pačių sunkiausių, kritinių pažeidimų tikrai nebūna daug.

Mūsų, kaip kontrolės ir sertifikavimo įstaigos, pareiga – priimti sprendimus remiantis tik teisinėmis nuostatomis, o ne komerciniu spaudimu ar viešosios nuomonės banga. Taigi dėsime visas pastangas, kad mūsų veikla ir toliau išliktų skaidri, atsakinga ir patikima. Kad būtume ramūs, jog padarėme viską, kas nuo mūsų priklauso. Netoleruosime nesąžiningumo, saugosime vartotojo pasitikėjimą ir užtikrinsime, kad taisyklės galiotų visiems vienodai.

Pažymėtina, kad ekologinės gamybos ūkių ir įmonių sertifikavimas yra savanoriška schema, ir tik gera valia pasirašydamas sutartį ūkio subjektas tampa ekologinės gamybos sistemos dalyviu bei įsipareigoja laikytis ekologinę gamybą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatų.

Detaliau apie konkrečią situaciją ir jos eigą

Kalba eina apie dvi susijusias įmones UAB „Sip Sap LT“ ir UAB „Straikas“, kurios vadovas ir darbuotojai ir paskelbė peticiją.

UAB „Straikas“ yra perdirbimo įmonė, kuri daugiausia užsiima gėrimų (sultys, sula), tarp jų ir ekologiškų, gamyba. UAB „Sip Sap LT“ užsiėmė „žalios“ sulos rinkimu ir supirkimu.

UAB „Sip Sap LT“ 2024 m. pavasarį kreipėsi į VšĮ „Ekoagros“ dėl sulos rinkimo sertifikavimo ir dėl supirkimo iš kitų veiklos vykdytojų bei perdirbimo veiklos, kurią numatė vykdyti pas subrangovą UAB „Straikas“, sertifikavimo. 

2024 m. pavasarį „Ekoagros“ atliko UAB „Sip Sap LT“ patikrinimą, kurio metu buvo apžiūrėta plotas, iš kurio bus renkama sula. Nei tikrinimo dieną, nei iki tikrinimo, pagal įmonės pateiktus dokumentus, sula nebuvo dar renkama. Įvertinus surinktą informaciją ir įmonės darbo procedūras buvo išduotas ekologinės gamybos sertifikatas rinkimui.

„Ekoagros“ vykdydama kitų rinkėjų patikrinimus kryžminiu būdu nustatė, kad UAB „Sip Sap LT“ priiminėjo sulą kaip ekologišką tuo metu, kai jie neturėjo ekologinės gamybos sertifikatų, taip pat pati UAB „Sip Sap LT“ nebuvo kreipusis dėl sertifikavimo. Tarp sulos tiekėjų buvo ir rinkėjas, kuris niekada nesiekė ir neturėjo ekologinės gamybos sertifikatų, o pristatė per 57 tūkst. litrų sulos, kurią UAB „Sip Sap LT“ priėmė ir į apskaitą įtraukė kaip ekologišką.

UAB „Sip Sap LT“ taip pat nurodė, kad surinko per 133 tūkstančių litrų sulos savo rinkimo plotuose. „Ekoagros“ turėdama tokią informaciją atliko papildomą patikrinimą įvertindama, kad tokio kiekio sulos nebuvo galimybės surinkti plote, kuris buvo pateiktas. Tikrinimo metu buvo nustatyta, kad sula buvo renkama iš plotų, apie kuriuos nebuvo pranešta sertifikavimo įstaigai, taip pat sula buvo renkama dar iki kreipiantis į „Ekoagros“ dėl sertifikavimo apskaitoma kaip ekologiška ir perduodama į UAB „Straikas“.

Nesertifikuota sula, sumaišant kartu su sertifikuota, subrangos įmonėje UAB „Straikas“ buvo pasterizuojama ir sandėliuojama.

UAB „Sip Sap LT“ po ilgo tyrimo, aiškinimosi ir faktų rinkimo dėl nustatytų pažeidimų buvo nesertifikuota, panaikinant ekologinės gamybos statusą ir sandėliuojamoms žaliavoms, taip pat buvo pritaikyta sankcija, kad įmonė dvejus metus negalės užsiimti ekologiškų produktų gamyba. Gindama savo poziciją UAB „Sip Sap LT“ pirma kreipėsi į „Ekoagros“ apeliacinę komisiją, kuri peržiūrėjusi priimtą sprendimą nenustatė procedūrinių klaidų. Tada UAB „Sip Sap LT“ kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.

Lietuvos administracinių ginčų komisija patvirtino, kad UAB „Sip Sap LT“ savo teiginių ir nuomonių nepagrindžia įrodymais. Pažeidimus ir sertifikato netekimą nulėmė įmonės veiksmai, nes jie veiklą vykdė nesilaikydami ne tik teisės aktų reikalavimų, bet ir įmonės procedūrų ir aprašymų, kuriuos pateikė sertifikavimo įstaigai.

UAB „Sip Sap LT“ gavusi informaciją, kad yra nesertifikuojama, perdavė žaliavas kaip ekologiškas UAB „Straikas“. „Ekoagros“ nustačiusi šį faktą informavo UAB „Straikas“, kad ši žaliava negali būti naudojama ekologiškų produktų gamyboje ir teikiama į rinką su ekologinės gamybos nuorodomis. Deja, atlikus vieno prekybos tinklo logistikos centro patikrinimą kryžminiu būdu buvo nustatyta, kad UAB „Straikas“ teikė rinkai šią sulą kaip ekologišką, klaidino kitus rinkos dalyvius dėl jos statuso, teikė melagingą informaciją apie „Ekoagros“ veiksmus. Dėl šių grubių ir tyčinių pažeidimų, kuriais buvo siekiama finansinės naudos ir buvo padaryta žala kitiems verslo subjektams, ekologinio ženklo įvaizdžiui ir visuomenei, „Ekoagros“ nesertifikavo UAB „Straikas“,  taip pat uždraudė dvejus metus užsiimti ekologinės gamybos veikla.

UAB „Straikas“ apskundė „Ekoagros“ sprendimą Regionų administraciniam teismui, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

VšĮ „Ekoagros“ teisininko komentaras

Kiekvienas subjektas turi teisę ginčyti VšĮ „Ekoagros“ sprendimus – tai yra įtvirtinta teisės aktuose. Nesutinkant su „Ekoagros“ sprendimu – egzistuoja aiški procedūra, kaip jį apskųsti. Šios įmonės taip ir padarė.

Lietuvos administracinių ginčų komisija sprendime pagal pareiškėjos UAB „Sip Sap LT“ skundą nurodė, kad pareiškėja į bylą paneigiančių faktines aplinkybes objektyvių duomenų nepateikė. VšĮ „Ekoagros“, kaip kontroliuojanti institucija, nustačiusi kritinėms neatitiktims priskirtinus pažeidimus, neturėjo pagrindo netaikyti priemonių UAB „Sip Sap LT“ atžvilgiu. Dėl pažeidimų pobūdžio trūkumų negalima ištaisyti per nustatytą terminą, ekologinės gamybos ženklo įvaizdžiui padaryta žala. Kiekviena neatitiktis skundžiamame sprendime yra pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), nurodytas teisinis pagrindas.

Lietuvos administracinių ginčų komisija sprendimu pareiškėjos UAB „Sip Sap LT“ skundą tenkino iš dalies - panaikino viešosios įstaigos „Ekoagros“ sprendimo dalį, kurioje nuspręsta uždrausti UAB „Sip Sap LT“ 2 metus nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos vykdyti ekologinę gamybą, nurodydama, kad pareiškėjo nustatyti pažeidimai nebuvo pasikartojantys, nuolatiniai jau vien dėl tos priežasties, kad pareiškėja vykdė ekologinę gamybą tik pirmuosius metus. Kitoje dalyje skundą atmetė. Šio sprendimo VšĮ „Ekoagros” neskundė.

Regionų administracinis teismas nutartyje pagal pareiškėjo UAB „Straikas“ skundą nurodė, kad vartotojų teisių apsaugos yra viešasis interesas, kuriam šiuo atveju yra teiktinas prioritetas prieš privatų pareiškėjos UAB „Straikas“  interesą – gauti pelną iš vykdomos veiklos.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjo vykdomos ekologinės gamybos veiklos sertifikavimas yra neatsiejamas nuo įsipareigojimo griežtai laikytis Reglamentų, nustatančių reikalavimus ekologiškų žemės ūkio produktų gamybai ir ženklinimui, taisyklių ir kitų, susijusių su ekologinės žemės ūkio produktų gamyba, Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, tai suponuoja pareiškėjo pozityvią pareigą pateikti tai patvirtinančius duomenis, esant pagrįstų abejonių dėl vykdomos veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams, pateikti įrodymus, kurie jas galėtų paneigti.

Tuo tarpu VšĮ „Ekoagros” atliktomis ekologinės gamybos sertifikavimo ir kontrolės procedūromis, byloje pateiktais įrodymais patvirtinami pareiškėjų padaryti ekologinės gamybos pažeidimai.

Nustatyta, kad iki deklaracijos (prašymo sertifikuotis) kontrolės institucijai pateikimo (t. y. iki 2024-03-28) UAB „Sip Sap LT“ jau buvo surinkusi 38 000 l beržų sulos, o iki deklaracijos pateikimo surinkta beržų sula vertinama kaip neekologinė, nes UAB „Sip Sap LT“  dar nebuvo įsipareigojusi laikytis ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, be to, ši sula nebuvo atskirta nuo po deklaracijos pateikimo renkamos beržų sulos. Dar neturint ekologinės gamybos sertifikato, beržų sula buvo užpajamuota ekologiniu statusu.

UAB „Straikas“ neturėdamas galiojančio sertifikato, t.y. sertifikato sustabdymo laikotarpiu nuo 2024-12-20 iki 2025-03-03, platino neekologiškus produktus su nuorodomis į ekologinę gamybą, nors Priemonių už ekologinės gamybos reikalavimų pažeidimus taikymo tvarkos aprašas numato, kad sertifikato galiojimo sustabdymo priemone draudžiama veiklos vykdytojui tiekti rinkai bet kokį produktą su nuoroda į ekologinę gamybą.

Nustatyta, kad UAB „Straikas“, turėdamas tyčinių ketinimų, panaudojo sertifikatą klaidinančiu būdu, mažmeninės prekybos tinklams teikė melagingą informaciją, nurodydamas, kad sertifikatas jiems “neatimtas” ir jie gali prisiimti bet kokią atsakomybę dėl produkcijos ekologiškumo.

UAB “Straikas” produkcijos pirkėjams – prekybos tinklams - teigė, kad nežino, kodėl TRACES NT sistemoje (kur skelbiami visi ES išduoti ekologinės gamybos sertifikatai) neatvaizduojamas ekologinės gamybos sertifikatas, tikino pirkėjus, kad produktai yra ekologiški, ir tai darė sąmoningai, žinodamas, kad jo ekologinės gamybos sertifikatas sustabdytas, o pagamintai ekologiškai produkcijai ir žaliavoms anuliuotas ekologiškumo statusas.  Taigi, klaidino pirkėjus, nurodydamas, kad beržų sula yra ekologiška. Savo veiksmais UAB „Straikas“ pakenkė produktų vartotojams bei padarė žalą ekologinės gamybos ženklui. 

Tiek UAB „Sip Sap LT“, tiek UAB „Straikas“ nenurodo jokių motyvuotų argumentų, kurie galėtų paveikti priimtų sprendimų pakeitimą ar paneigtų jų teisėtumą, taip pat nurodo tik deklaracinio pobūdžio teiginius ir nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų, kad jie nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Dar apie šias įmones

UAB „Straikas“ per trejų metų laikotarpį buvo pritaikyta 17 neatitikčių, 2 kartus buvo sustabdytas sertifikatas dėl nustatytų kritinių neatitikčių, kas metus buvo taikytas ekologiškų produktų tiekimo rinkai stabdymas, pagamintos produkcijos arba produkto ekologiško statuso panaikinimas. Įmonė tinkamai nereagavo į reikšmingas ar pasikartojančias reikalavimų nesilaikymo ar kylančios rizikos situacijas.

Pabrėžtina, kad įmonės prarado teisę gaminti produktus su nuorodomis į ekologinę gamybą. Surinkta sula galėjo būti realizuojama kaip įprastinis maisto produktas.

Prarandami eksporto kontraktai su užsienio šalimis, nes ekologinis sertifikatas yra būtina kontrakto sąlyga? Tai ne tik lapas popieriaus, ši sąlyga ir yra garantas vartotojui, kad jis įsigyja ir sumoka už produktą, kuris pagamintas ar šiuo atveju surinktas laikanti ekologinės gamybos taisyklių. Šiuo atveju akivaizdu, kad taip nebuvo, tad čia yra tik pačių įmonių atsakomybė.

Taigi atsiprašome, bet trukdysime. Klaidinti ir pelnytis kitų verslų bei vartotojų sąskaita.

Beje....

Su šiomis įmonėmis VšĮ „Ekoagros“ labai daug komunikavo, siekdama išaiškinti jiems padarytus ekologinės gamybos pažeidimus, veiksmų pasekmes. O įmonės nukreipė energiją komunikavimui viešojoje erdvėje, teismams ir kitiems veiksmams užuot skyrus dėmesį korekciniams veiksmams, kurie būtų padėję toliau išlaikyti ekologinę gamybą.

Apie privalomumą užtikrinti ekologiškumą visoje produkto grandinėje

Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/848, veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už tai, kad kiekvienu jo kontroliuojamu gamybos, paruošimo ir platinimo etapu būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų. Prieš pateikdami rinkai bet kokius produktus kaip „ekologiškus“ <...> veiklos vykdytojai <...> kurie gamina, ruošia, platina ar saugo ekologiškus produktus, <…>, praneša apie savo veiklą valstybės narės, kurioje vykdoma jų veikla ir kurioje jų įmonei taikoma kontrolės sistema, kompetentingoms institucijoms. Ekologiškas produktas – produktas, pagamintas ekologinės gamybos metodais; gamybos, paruošimo ir platinimo etapai – visi etapai, pradedant pirmine ekologiško produkto gamyba ir baigiant jo saugojimu, perdirbimu, vežimu, pardavimu arba tiekimu galutiniam vartotojui, įskaitant, atitinkamais atvejais, ženklinimo, reklamos, importo, eksporto ir subrangos veikla.

Apie reikalavimus laukinės augalijos rinkimui

Laukinių augalų ar jų dalių rinkimui natūralioje gamtoje, natūraliai augančių gamtinėse zonose, miškuose ir žemės ūkio paskirties žemės plotuose, rinkimas yra laikomas ekologinės gamybos metodu, jeigu yra laikomasi šių taisyklių:

Jeigu rinkimo plotuose bet trejus metus iki rinkimo nebuvo naudotos ekologinėje gamyboje draudžiamos medžiagos ir rinkimas neturi įtakos natūralių buveinių stabilumui arba rinkimo plotuose esančių rūšių išlaikymui.

Su surinktais produktais toliau turi būti elgiamasi kaip ir su bet kuriais kitais ekologinės gamybos produktais, t. y. užtikrinamas jų atsekamumas, ženklinimas ir apskaita visais gamybos ir transportavimo etapais.