ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ SERTIFIKAVIMAS

Ekoagros title

Ekologiniai ūkiai – ant permainų slenksčio

Europos Sąjungoje (ES), kaip ir kitose pasaulio valstybėse ar jų bendrijose, didėja kokybiško, sveiko – nechemizuotai užauginto ir pagaminto – maisto poreikis. Tad svarbu sudaryti sąlygas, kad jo daugėtų, kartu gerėtų gyventojų sveikata, mažėtų dirvožemio, visos gamtos tarša. To siekdamos, ES aukščiausios valdžios institucijos parengė ir patvirtino naująjį ekologinės gamybos reglamentą. Jis ES valstybėse narėse, taigi ir Lietuvoje, bus taikomas nuo 2022 m. pradžios.

Vilčių nemažai

Sertifikavimo funkcijas vykdančios viešosios įstaigos „Ekoagros“ duomenimis, 2019 m. Lietuvoje sertifikuotas 2 731 ekologinės gamybos ūkio subjektas. Bendras sertifikuotas plotas buvo 246 631,68 ha, tai sudarė 8,4 proc. nuo viso pernai šalyje deklaruotų žemės ūkio naudmenų ploto.

„Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė viliasi, jog naujos ekologinės gamybos taisyk­lės paspartins ekologinio ūkininkavimo plėtrą ir ekologiškų maisto produktų gamybos didėjimą mūsų šalyje. Tačiau, kad taip nutiktų, būtini ir tam tikri mūsų šalies centrinės valdžios sprendimai ir kitos aplinkybės.

„Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė

„Pagrindinė Lietuvos ekologinio sektoriaus problema – ekologiškų maisto produktų žaliavos gamyba ir perdirbimas nutolę vienas nuo kito ir vartotoją pasiekia nepakankamas galutinių ekologiškų produktų asortimentas. Reikia, kad visos grandys nuo lauko iki stalo dirbtų kaip viena sistema ir būtų susitelkiama ties užaugintos žaliavos perdirbimu – ne tik ties žaliavos gamyba. Kita problema – pastarųjų metų ekologinių ūkių plėtros priemonių finansavimo politika, kai nebuvo suteikta galimybių naujiems ūkiams arba plotams gauti finansavimą“, – teigia „Ekoag­ros“ vadovė, dar paminėdama mokymų ir konsultacijų svarbą. Ūkininkaujant ekologiškai reikia nuolat tobulėti ir naujas žinias pritaikyti praktikoje. Tam reikalinga specializuota ekologinio ūkininkavimo konsultavimo sistema.

Taisyklės paseno

Kodėl reikėjo keisti ES ekologinės gamybos reglamentą? V. Lukšienė aiškina, jog dabartines taisykles reikėjo atnaujinti, kad jos atspindėtų esminius pokyčius, įvykusius ES ekologiniame sektoriuje per pastaruosius dešimtmečius.

„Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis

„Ekologiški produktai nebėra nišiniai, kaip tada, kai pirmą kartą buvo parengtos dabar galiojančios taisyklės. Ekologinis sektorius – vienas iš dinamiškiausių ES žemės ūkio sektorių. Tačiau dėl šiuo metu galiojančių taisyklių jis nepakankamai saugus. Paprastesnis, labiau suderintas naujojo reglamento požiūris turėtų garantuoti spartesnį ekologinio sektoriaus augimą“, – viliasi „Ekoagros“ direktorė.

Šios įstaigos kokybės vadovas Tomas Demikis primena, jog dabartinis ES ekologinės gamybos reglamentas taikomas jau 12 metų – nuo 2009-ųjų. „ES žemės ūkis vystosi labai dinamiškai, vis daugiau dėmesio skiriama žalesniam ir tausiam ūkininkavimui, klimato kaitos mažinimui. Atsižvelgus į tai, buvo būtina peržiūrėti ir ekologinio ūkininkavimo reikalavimus. Peržiūros procesas tęsėsi kelerius metus, į jį įsitraukė ir ES šalys narės, ir ekspertų grupės“, – aiškina T. Demikis.

Naujas ES ekologinės gamybos reglamentas buvo patvirtintas 2018 m. Jis turėjo įsigalioti nuo 2021 m. sausio 1 d., o jį papildantys teisės aktai turėjo būti priimti per 2020 m. Deja, pasaulinė pandemija pakišo koją ir šioje srityje. Todėl Europos Komisija (EK) pasiūlė naują ES ekologinės gamybos reglamentą taikyti vėliau – nuo 2022 m. sausio 1 d.

Kas keisis?

V. Lukšienė ir T. Demikis vardija esminius pakeitimus, kuriuos lems naujasis ekologinės gamybos reglamentas. Smulkiesiems ūkininkams bus lengviau pereiti prie ekologinės gamybos. Jiems sertifikavimas bus lengvesnis dėl naujai įvedamos grupės sertifikavimo sistemos. Bus taikomas vienodesnis požiūris į atsitiktinio užteršimo pesticidais pavojaus mažinimą, supaprastintos gamybos taisyklės, pamažu naikinant dabar taikomas išimtis. Numatomos griežtesnės atsargumo priemonės visoje tiekimo ES ekologinės gamybos grandinėje. Todėl dėl sustiprintos kontrolės didės vartotojų pasitikėjimas ES ekologinės gamybos sistema. Trečiųjų šalių gamintojai turės laikytis tų pačių taisyklių, kaip ir ES gamintojai. Taisyklės apims platesnį produktų asortimentą nei šiuo metu, pavyzdžiui, druską, kamštieną, bičių vašką, matės, vynmedžių lapus, palmių šerdis. Bus nustatytos papildomos gamybos taisyklės auginant triušius, elnius, kuriuos iki šiol sertifikuoti galima tik pagal nacionalines taisykles. Naujos importuojamų ekologiškų produktų taisyklės užtikrins vienodą ES parduodamų šių produktų standartą.

„Naujos taisyklės atspindės kintantį šio sparčiai augančio sektoriaus pobūdį ir sieks užtikrinti sąžiningą konkurenciją ūkininkams, kartu užkertant kelią sukčiavimui ir išlaikant vartotojų pasitikėjimą“, – apibendrina T. Demikis.

Laukia dideli darbai

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir jai pavaldi „Ekoag­ros“ ruošiasi pereiti prie naujojo ES ekologinio gamybos reglamento taikymo. Pasak „Ekoagros“ vadovės V. Lukšienės, ekologinės gamybos reglamentas – sudėtingas teisės aktas, nes apima visą žemės ūkio ir maisto produktų gamybos grandinę, jos kontrolę ir prekybą: pirminę gamybą (augalų, grybų, gyvulių, akvakultūros ir dumblių), maisto ir pašarų gamybą, ženklinimą, ekologinės kontrolės sistemą, tarptautinės ekologiškų produktų prekybos taisykles. Jis taip pat susijęs su kitais žemės ūkio ir maisto sektoriaus ES reglamentais – augalų apsaugos produktų, trąšų, maisto priedų ir daugeliu kitų.

„Prieš pradedant taikyti naujojo reglamento nuostatas sertifikavimui ir kontrolei „Ekoagros“ laukia dideli naujojo reglamento adaptavimo darbai – kurti darbo grupes, keisti IT sistemas, praktiškai adaptuoti dabar galiojančias procedūras, tvarkas, instrukcijas, naujai akredituotis pagal standartą. Laukia ir nuolatinis komunikavimas apie pokyčius. Tam prireiks papildomų žmogiškųjų išteklių, laiko ir kompetencijų, taip pat ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo, kuriame bus reikšmingas kiekvieno dalyvio vaidmuo“, – teigia „Ekoagros“ direktorė.

Ne visi aktai priimti

Pasak V. Lukšienės, „Ekoagros“ dar laukia dalies detalių ES taisyklių. Mat teisės aktai, kurie nustato kontrolės reikalavimus, dar nėra priimti ir iš viso paketo atkeliaus paskutiniai.

„Prie besikeičiančių taisyklių ir teisinio reguliavimo teks prisitaikyti visiems – ir ūkininkams, juk jie turės įgyvendinti naujuosius reikalavimus, ir ŽŪM – jai reikės perkurti visą kontrolės sistemą, paskirstant funkcijas institucijoms, sukuriant atitinkamas duomenų bazes ir atnaujinant nacionalines taisykles. Siekiant to, žemės ūkio ministro įsakymu jau suformuota darbo grupė. Jos sklandų darbą sunkina pandemija, bet šie trikdžiai, tikėtina, neužsitęs“, – sako „Ekoagros“ kokybės vadovas T. Demikis.

Tikisi, kad bus geriau

„Įsigaliojus naujajam reg­lamentui, tikimės dirbti, kaip dirba visos Europos ūkininkai – be gausybės perteklinių lietuviškų taisyklių“, – teigia ekologinio ūkio savininkas Almantas Liorentas iš Biržų r.

To paties tikisi ir ekologiškai ūkininkaujantis Valentinas Genys iš Ukmergės r. Jis nelogiška pertekline nacionaline prievole vadina dabartinį reikalavimą kas penkerius metus sėti dobilus. Esą tai pažeidžia sėjomainos sudarymo metodiką. Taip pat peikia lietuvišką reikalavimą išmokas diferencijuoti atsižvelgiant į auginamas kultūras. Pasak jo, išmokos turėtų būti vienodos už hektarą, nepaisant, kas jame ekologiškai auginama.

Ūkininkas Valentinas Genys

V. Genys taip pat viliasi, kad Lietuvoje bus finansuojamos ražienų, pasėlinių augalų ir pūdymo programos, kaip yra kitose ES šalyse. „Dabar visa tai darome už dyka“, – apgailestauja ūkininkas. Jo nuomone, ekologinių ūkių tikrintojams turėtų rūpėti tik du dalykai – ar laikomasi sėjomainos ir auginamo produkto atsekamumo reikalavimų. Tada ir tikrintojai turės mažiau darbo, ir ūkininkai nebus šokdinami be reikalo.

„Tikimės, kad naujieji ES teisės aktai bus detalesni, kaip žada EK, ir jų adaptavimas Lietuvos sąlygomis bus sėkmingas. Nacionalinės taisyklės turėtų būti pagrindinio teisės akto aiškinamojo pobūdžio ir pritaikytos vietinės gamybos sąlygoms“, – viliasi „Ekoagros“ vadovė V. Lukšienė.

Ekologinių ūkių turėtų padvigubėti

Saulius JASIUS, ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas

ŽŪM, atsižvelgdama, kad netolimoje perspektyvoje bus pradėtas taikyti naujasis ES ekologinio žemės ūkio reglamentas, sudarė specialią ekspertų darbo grupę. Joje diskutuoja apie svarbiausius pokyčius reg­lamentuojant teisę bei ieško geriausių priimtinų sprendinių Lietuvos ekologinės gamybos ūkio sektoriui. Norint vertinti visą galimą naujojo reglamento poveikį ir geriausius prisitaikymo modelius sektoriui, dar trūksta EK priimtų įgyvendinamųjų teisės aktų.

ES reglamentu patvirtintų sprendinių Lietuva jau negali pakeisti. Tačiau ji turi parengti reikalingus nacionalinius teisės aktus jam įgyvendinti. Be to, turi būti sukuriami ir reikiami įrankiai teisės aktams įgyvendinti. Pavyzdžiui, per pastaruosius darbo grupės susitikimus diskutuota, kaip turėtų funkcionuoti ekologiškų sėklų duomenų bazė, kad sektorių būtų leng­viau administruoti. Naujasis ES reglamentas nesukels esminių trikdžių ekologinio ūkininkavimo plėtrai Lietuvoje. Kai kurios nuostatos – lengvinančio pobūdžio. Sektoriaus plėt­ra priklausys nuo ekologiškų produktų vartojimo pokyčių, paramos priemonių bei visuomenės požiūrio į intensyvias ūkininkavimo sistemas. Lietuva siektų, kad 2030 m. ekologinės gamybos plotai šalyje būtų dvigubai didesni nei dabar.

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ, ŪP korespondentė

2020-11-19