Ekologinio žemės ūkio plėtros politikos iššūkiai

Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA) gruodžio 18 d. suorganizavo konferenciją „Ekologinio žemės ūkio plėtros politikos iššūkiai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje“. Renginyje skaitė pranešimą VšĮ „Ekoagros“ direktorius prof. dr. Gintautas Labanauskas, dalyvavo įstaigos darbuotojai.

Artėja naujas Europos Sąjungos (ES) finansinis periodas, mažėja laiko iki naujojo ES ekologinės gamybos reglamento įsigaliojimo. Klausimų visiems – tiek žemės ūkio politikos kūrėjams ir jos įgyvendintojams, tiek sektoriaus įstaigoms, tiek ūkininkams, kuriems žemės ūkis yra kasdienė veikla ir pragyvenimo šaltinis, yra labai daug.  

Konferencijoje dalyviai turėjo galimybę sužinoti naujausią informaciją apie ES lygiu priimamus sprendimus iš pirmų lūpų – Europos Parlamento (EP) narių. EP narys Bronis Ropė informavo apie svarbiausius ekologinio žemės ūkio plėtrai sprendimus bendrojoje žemės ūkio politikoje. EP Žaliųjų / ELA grupės Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto koordinatorius Martinas Hauslingas pasakojo apie naująjį ES ekologinės gamybos reglamentą, pakeisiantį šiuo metu galiojančias taisykles, – jo pagrindinius principus, naujoves.  

Šiuo metu apie 30 proc. visoje ES suvartojamos ekologiškos produkcijos yra importuojama. Pasak M. Hauslingo, šis procentas neturėtų būti toks didelis, reikėtų daugiau produkcijos pasigaminti ES viduje. Įsigaliojus naujam reglamentui bus suvienodintos sąlygos ir reikalavimai Europos gamintojų ir importuojamai produkcijai.

Kita problema, kurią bus siekiama išspręsti, tai ekologinių ūkių užteršimas pesticidais iš kaimyninių ūkių. Numatoma, kad ateityje atsakomybė už padarytą žalą teks neatsakingiems kaimynams. Be to, netyla diskusijos ir dėl visiško glifosato uždraudimo. Taip pat iki 2035 m. visi ekologiniai ūkiai privalės pradėti naudoti tik ekologinę sėklą.

Pasak EP nario, Europoje auga tiek ekologinei gamybai skiriami žemės ūkio plotai, tiek ekologiškos produkcijos poreikis. „Ekologinė gamyba yra pati moderniausia gamyba, todėl turi būti remiama, – apibendrino jis baigdamas savo pranešimą. – Valstybių narių parama yra labai svarbi – tiek finansinė, tiek lobistinė, tiek šviečiamoji.“ Žemės ūkio ministerijos atstovai pristatė ministerijos atliekamus pasiruošimo naujam ES finansiniam laikotarpiui darbus, būsimus pokyčius.

Kol dėliojami prioritetai, ateities gairės ir kryptys visos Europos mastu, Lietuvos ūkininkams ne ką mažiau rūpi ir kaip jie gyvens artimiausius kelerius metus. VšĮ „Ekoagros“ direktorius prof. dr. Gintautas Labanauskas apžvelgė dabar galiojančių Ekologinio žemės ūkio taisyklių įgyvendinimo iššūkius.

Ekologinio žemės ūkio taisyklės apibrėžia nuostatas, kurias reglamentuose leista nusistatyti pačioms valstybėms narėms. Jos nustato sertifikavimo tvarką ir ekologinės gamybos proceso kontrolę. Taip pat  nustato papildomus ir, beje, aukštesnius nei numatyta reglamentuose, reikalavimus ekologinei gamybai. Nemažai šių papildomų taisyklių nuostatų, pasak „Ekoagros“ direktoriaus, yra skirti tik padėti administruoti skiriamą finansinę paramą. Šias taisykles rengia Žemės ūkio ministerija.

„Kitos problemos, be per griežtų taisyklių, – tai per dideli sertifikavimo įkainiai, per ilgos patikros ir pesticidų likučiai“, – sakė VšĮ „Ekoagros“ direktorius prof. dr. Gintautas Labanauskas. Vieną iš šių problemų bus bandoma spręsti jau greitai – kitąmet planuojama padaryti pirmą simbolinį žingsnį ir 5 proc. sumažinti sertifikavimo įkainius, pritaikius kryžminį finansavimą, t. y. pasinaudojus lėšomis, uždirbtomis ne ES šalyse. Kitoms problemoms spręsti, pasak jo, reikia daugiau laiko ir bendrų sutelktų visų suinteresuotų šalių pastangų.

Taip pat konferencijoje pristatytos paramos supaprastinimo galimybės, ekologinio sektoriaus plėtros tendencijos. Savo praktinėmis įžvalgomis, kas galėtų paskatinti sektoriaus plėtrą, kokie yra vartotojų lūkesčiai ir poreikiai, dalijosi ir ūkininkai, perdirbėjai bei prekybininkai.

VšĮ „Ekoagros“ informacija