Ekologiško viešojo maitinimo sertifikavimas: Lietuvos ir užsienio šalių patirtis

Pagrindiniame Europos Sąjungos ekologinę gamybą reglamentuojančiame teisės akte – Ekologinės gamybos reglamente (ES) Nr. 2018/848 yra numatyta, kad viešojo maitinimo veiklai šis reglamentas netaikomas, tačiau valstybės narės gali taikyti arba nacionalines taisykles, arba privačius standartus. Lietuva yra pasirinkusi pirmąjį kelią.

Lietuvoje ekologiško viešojo maitinimo veiklą reguliuojantis tvarkos aprašas buvo patvirtintas žemės ūkio ministro dar 2009 metais, tačiau sistema neveikė dėl sudėtingumo. Ir tik 2021 m. gegužės mėnesį įvyko reikšmingas pakeitimas, kai pasitelkus ir pritaikius Danijos Karalystės gerąją patirtį buvo parengtos ir patvirtintos naujos taisyklės.

Jų esmė – ekologiškumo procento skaičiavimas ruošiamame maiste. Tai įsigyjamų ar iš savo vykdomos ekologinės gamybos veiklos gaunamų ekologiškų žaliavų procentinė dalis.

Šiuo metu Lietuvoje yra sertifikuoti tik 5 ekologiško viešojo maitinimo veiklos vykdytojai – 4 vaikų darželiai ir 1 restoranas.

Kodėl Lietuvoje procesas įsibėgėja lėtai? Atsakymą pateikė pernai vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Ekolink“ pranešimą skaitę svečiai iš Danijos. Pasak jų, tokie procesai nevyksta greitai, Danijoje taip pat tam prireikė nemažai laiko, nors buvo sutelktos gausios visų suinteresuotų šalių pajėgos, skirtas finansavimas valstybės mastu. Taigi Lietuva – dar tik pačioje kelio pradžioje.

O ką planuoja kitos užsienio šalys? Švedija iki 2030 m. visose savivaldybėse ketina įvesti 60 proc. ekologiškų produktų (darželiai ir mokyklos, ligoninės ir kitos viešosios įstaigos). Vokietijoje iki 2025 m. visose federalinėse valgyklose ekologiškų produktų dalis turėtų padidėti iki 20 proc. Suomijoje planuojamas iki 2030 metų ekologiškų produktų naudojimas viešojo maitinimo srityje iki 25 proc.

Taigi kas padėtų šiam procesui įsibėgėti Lietuvoje? Kad procesas įsibėgėtų, neabejotinai visų pirma reikalingas rinkos stimuliavimas valstybiniu lygmeniu. Žalieji pirkimai, vykdomi prioriteto tvarka. Taip pat strateginis ir į ateitį orientuotas visuomenės švietimas. Ir žinoma, sutelktos visų suinteresuotų šalių pajėgos. Tai padėtų ekologiškam maistui įgauti pranašumą, užsitikrinti garantuotą rinką.

Padidėjusi įvairių ekologiškų maisto produktų paklausa skatintų pasėlių struktūros pokyčius ir bioįvairovę. Formuotųsi trumposios tiekimo grandinės, o vartotojai gautų daugiau vietoje užauginto maisto. Tai didžiulė neišnaudota rinka: mokyklos, darželiai, sveikatos priežiūros institucijos, senelių namai, kariuomenė, kitos organizacijos, taip pat viešbučių ir restoranų sektorius. Tai galimybės naujiems verslams ir naujoms darbo vietoms, tvariai gauto maisto pozicijų stiprėjimas rinkoje. Ir kartu tai – planuojama ir neabejotinai ateisianti žalioji transformacija.

Parengta pagal VšĮ „Ekoagros“ direktorės Virginijos Lukšienės pranešimą, skaitytą konferencijoje „Vaikų maitinimas ugdymo įstaigose šiandien ir kur norime būti 2025 m.?“, vykusioje Lietuvos Respublikos Seime vasario 8 d.

Konferencijos vaizdo įrašas https://www.youtube.com/watch?v=lXEgTJDSZbk

Nuotrauka konferencijos organizatorių