Naudinga informacija veiklos vykdytojams apie augalus žaliajai trąšai

Žemės ūkio ministerija pateikia atsakymus į keletą „Ekoagros“ veiklos vykdytojams aktualių klausimų apie tarpinius pasėlius, žaliąją trąšą, žaliąjį pūdymą ir kt.

1) Kokius augalus (kokios grupės, šeimos, rūšies ar konkrečius augalus) reikia auginti kaip tarpinius augalus?

Ekologinės gamybos taisyklių,  patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinės gamybos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – EGT), 36.2.1 papunktyje nėra konkrečiai nurodyta, kokius tarpinius augalus privaloma auginti kaip tarpinius augalus.

Tarpinių pasėlių augalų paskirtis – aprūpinti sėjomainos augalus, dirvožemio gyvuosius organizmus maisto medžiagomis, mažinti dirvožemio išsiplovimą ir papildyti dirvožemio organinės medžiagos kiekį. Tarpiniai pasėliai – augalai, auginami iki pagrindinių augalų sėjos arba iš karto juos nuėmus tais pačiais metais. Pagal sėjos būdą, tarpinius pasėlius galima suskirstyti į įsėlinius ir posėlinius. Įsėliniams tarpiniams pasėliams dažniausiai pasirenkamos daugiametės ar vienmetės ankštinės ir varpinės žolės ar jų mišiniai. Posėliniai tarpiniai pasėliai sėjami nuėmus pagrindinį pasėlį. Dėl tarpiniams pasėliams tinkamų augalų reikėtų kreiptis į žemės ūkio konsultantus arba augalus pasirinkti naudojantis moksline literatūra, atsižvelgiant į konkrečią ūkio laukų dirvožemio granoliometrinę sudėtį, sėjomainą.

2) Kokius augalus (kokios grupės, šeimos, rūšies ar konkrečius augalus) reikia auginti kaip kitus žaliajai trąšai skirtus augalus?

Žalioji trąša arba sideratai pagerina dirvos struktūrą, aeracines savybes, padeda išvengti dirvos erozijos, suaktyvina dirvoje esančius mikroorganizmus, padidina humuso ir maisto medžiagų kiekį, nustelbia piktžoles, išpurena dirvožemį ir naikina nematodus.

EGT nėra nurodyta, kokie konkrečiai augalai turi būti auginamai žaliajai trąšai. Tai gali būti  bet kokie augalai, tačiau, siekiant gauti maksimalų efektą, papildant dirvožemio organinės medžiagos kiekį, juos reikėtų pasirinkti pasitarus su konsultantais / mokslininkais arba naudotis moksline literatūra.

3) Kiek minimaliai laiko turi būti auginami (išlaikomi) tarpiniai augalai?

EGT nėra nurodyta, kiek laiko turi būti auginami (išlaikomi) einamaisiais metais tarpiniai augalai, tačiau atsižvelgiant į jų auginimo funkciją, augalai turėtų būti auginami iki pagrindinių augalų sėjos arba iš karto juos nuėmus tais pačiais metais. Auginti reikėtų tiek laiko, kad augalai atliktų savo funkciją kaip tarpinių pasėlių.

4) Kiek minimaliai laiko turi būti auginami (išlaikomi) žaliajai trąšai skirti augalai? Ar jie turi būti įterpiami į dirvą?

EGT nėra nurodyta, kiek laiko turi būti auginami žaliajai trąšai skirti augalai. Žalioji trąša sėjama į dirvožemį, kad jį natūraliai patręštų, praturtintų reikiamomis medžiagomis. Žalioji trąša auginama dirvožemyje, užaugus kartu su paaugusiais augalais perkasama arba užariama tam, kad pūdama natūraliai patręštų dirvą (žaliajai trąšai skirti augalai turi būti įterpiami į dirvą).

Dėl minimalaus žaliajai trąšai skirtų augalų auginimo laikotarpio, kad jie atliktų tam skirtą funkciją, reikėtų pasitarti su konsultantais arba naudotis moksline literatūra.

EGT nėra nurodyta, kad žaliajai trąšai skirti augalai privalo būti įterpiami į dirvą. Tačiau Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – įsakymas Nr. 3D-897) 3.35 papunktyje nurodyta, kad „žaliasis pūdymas – ariamosios žemės plotas, kuriame siekiant pagerinti dirvos struktūrą auginti einamaisiais metais pasėti žemės ūkio augalai įterpiami į dirvą“.

5) Ar jie turi būti deklaruojami ir sertifikuojami kaip žaliasis pūdymas?

Taip.

6) Kokius augalus (kokios grupės, šeimos, rūšies ar konkrečius augalus) reikia auginti kaip trumpojo laikotarpio žaliajai trąšai skirtus augalus daugiamečių kultūrų atveju (soduose ir uogynuose)?

EGT nėra nurodyta, kokie konkrečiai augalai privalo būti auginamai kaip trumpojo laikotarpio žaliajai trąšai skirti augalai, dėl tinkamų įvairių augalų veislių reikėtų kreiptis į žemės ūkio konsultantus arba juos pasirinkti naudojantis moksline literatūra.

7) Kiek minimaliai laiko turi būti auginami trumpojo laikotarpio žaliajai trąšai skirti augalai daugiamečių kultūrų atveju (soduose ir uogynuose)? Ar jie privalo būti įterpiami į sodų uogynų tarpueilius?

EGT nėra nurodyta, kiek laiko turi būti einamaisiais metais auginami trumpojo laikotarpio žaliajai trąšai skirti augalai daugiamečių kultūrų atveju (soduose ir uogynuose). Kad trumpojo laikotarpio žaliajai trąšai skirti augalai atliktų tam skirtą funkciją, reikėtų pasitarti su konsultantais arba naudotis moksline literatūra.

EGT nėra nurodyta, kad žaliajai trąšai skirti augalai privalo būti įterpiami soduose / uogynuose į dirvą. Tačiau – įsakymo Nr. 3D-897 3.35 papunktyje nurodyta, kad „žaliasis pūdymas – ariamosios žemės plotas, kuriame siekiant pagerinti dirvos struktūrą auginti einamaisiais metais pasėti žemės ūkio augalai įterpiami į dirvą“.

8) Ar jie turi būti deklaruojami ir sertifikuojami kaip žaliasis pūdymas?

Tokie plotai deklaruojami vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“, nuostatomis, atsižvelgiant į deklaruojamas naudmenas.

Taip pat norime pabrėžti, kad kontrolės institucijoje dirba specialistai, kurie kiekvienu konkrečiu atveju remdamiesi moksline literatūra ir nustatyta tvarka vertins, ar dirvožemio derlingumas ir biologinis aktyvumas yra išlaikomas ir didinamas.