Pasaulinis ekologijos kongresas - svarbiausias ekologijos bendruomenės renginys

Kas trejus metus Tarptautinės ekologinio žemės ūkio judėjimo federacijos (IFOAM Organics International) organizuojamas Pasaulinis ekologijos kongresas – svarbiausias ekologijos bendruomenės renginys, kurio metu diskutuojama apie ekologinio žemės ūkio aktualijas, perspektyvas, inovacijas, dalijamasi patirtimi, problemomis ir galimais sprendimo būdais. Kongrese susirenka, pranešimus skaito ir diskutuoja šio sektoriaus atstovai iš viso pasaulio – mokslininkai, ūkininkai, rinkodaros specialistai, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Į klausimus apie 19-ąjį Pasaulinį ekologijos kongresą, vykusį lapkričio 7–13 dienomis Indijoje, ir jame aptartus klausimus bei išsakytas įžvalgas ateičiai atsako VšĮ „Ekoagros“ plėtros vadovė Virginija Lukšienė.

Kuo svarbus Pasaulinis ekologijos kongresas?

Ekologinės žemdirbystės judėjimas perkopė šimtmetį. Per šį laikotarpį sektorius išaugo iki daugiau nei 80 mlrd. JAV dolerių pardavimų, 2 mln. ūkininkų ir 80 mln. ha sertifikuotų žemės ūkio plotų. Nesertifikuoti ekologinio žemės ūkio plotai – svarbi šio sektoriaus dalis – netgi nėra įtraukti į šiuos skaičius, o jų augimo tendencija yra nuolatinė. Ekologinio judėjimo sėkmė įkvėpia ir skatina analizuoti bei rinktis strategines kryptis, kuriomis judėtume pirmyn.

IFOAM Organics International sudaro 800 filialų daugiau nei 100 šalių. IFOAM Organics International kas treji metai organizuoja Pasaulinį ekologijos kongresą ir sušaukia Generalinę asamblėją, siekdama vienyti, kryptingai vesti ir skatinti visų dalyvių įsitraukimą bei aktyvų dalyvavimą priimant itin svarbius sprendimus viso pasaulio mastu. Generalinėje asamblėjoje daugiau nei 600 narių turi teisę balsuoti bei priimti sprendimus, darančius įtaką visam ekologinės žemdirbystės sektoriui. Pasak organizatorių, į 19-ąjį kongresą užsiregistravo apie 8000 dalyvių.

Kokie globalūs klausimai kelti kongrese?

Kongreso metu akcentuota pasauliniu mastu labai aktuali tema – nepakankama pasaulio gyventojų mityba. Nors žemės ūkis gamina pakankamai maisto, pasaulyje badauja apie 800 milijonų žmonių. Tuo pačiu metu apie 2,5 milijardo žmonių suvartoja per didelį maisto kiekį, dėl ko susiduriama su maisto švaistymo ir nutukimo problemomis.

Globaliai žvelgiant, visuomenė susiduria su daugiau rimtų pasaulinių problemų – klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu, dirvožemio erozija, tarša, ūkininkų teisių pažeidimais, urbanizacija, migracija ir kt. Dėl šių problemų iš dalies yra atsakinga žemės ūkio sistema ir apie tai buvo aktyviai diskutuota viso kongreso metu.

Kokie siūlyti šių problemų sprendimo būdai?

Sprendžiant globalias problemas per ekologinį ūkininkavimą, žemės ūkis pretenduoja tapti problemų sprendimo dalimi, o ne pačia problema.

Ekologinis žemės ūkis – dinamiška ir nuolat besivystanti ūkininkavimo sistema – iš tiesų yra tvaraus žemės ūkio pirmtakas ir siūlo praktinius sprendimus sprendžiant svarbiausius pasaulinius iššūkius: kaip pagaminti pakankamai sveiko maisto augančiam gyventojų skaičiui, suteikti ūkininkams galimybę gauti sąžiningą apmokėjimą ir sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas, didinti dirvožemio derlingumą ir biologinę įvairovę, apsaugoti švaraus vandens išteklius, sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos. Šie praktiniai sprendimai pateikti ekologinio sektoriaus vizijoje Organic 3.0, kurios įgyvendinimas leistų plačiai naudoti tvarias ūkininkavimo sistemas ir rinkas, pagrįstas ekologiniais principais.

Žinios apie subalansuotą mitybą, geresnę prieigą prie maisto gali būti viena iš priemonių spręsti apsirūpinimo maistu problemą. Neturtingų mažų ūkių, bendruomenių moterų ir vaikų įsitraukimo skatinimas, informuotumo didinimas galėtų padėti vietos bendruomenėms tapti savarankiškesnėms ir išvengto bado bei nevisavertės mitybos.

Su kokiais iššūkiais susiduria ekologinis žemės ūkis?

Ekologinis ūkininkavimas yra siaura sritis, kuriai vis dar nepavyksta susitvarkyti su globaliais iššūkiais – problema ta, kad ekologinis ūkininkavimas susitelkia daugiau ties vidinėmis kliūtimis, bet nepakankamai akcentuoja plėtrą, kuri yra labai svarbi ilgalaikėje perspektyvoje.

Daug dėmesio kongreso metu skirta tvaraus ir inovatyvaus ekologiško žemės ūkio ir maisto pramonės plėtrai. Žemės ūkis vaidina itin svarbų vaidmenį išsaugant biologinę įvairovę, ekosistemas ir užtikrinant kokybiško maisto tiekimą vartotojams, todėl pabrėžta, kad būtina užtikrinti perspektyvią maisto gamybą ir tvarų gamtos išteklių valdymą, sukurti ekologiškumo politikos sistemą.

Jeigu ekologiško maisto gamybos ir ekologinio ūkininkavimo sistemos bus lanksčios, nuolatos bus tobulinamos technologijos, ūkininkai diegs inovacijas, mokslo rezultatai bus integruoti į gamybą, ekologinė gamyba prisidės prie sveiko maitinimosi principų. Siekiant ekologinio judėjimo plėtros taip pat labai svarbu susitelkti ties regioniniu bei tarpvalstybiniu bendradarbiavimu.

Kokie uždaviniai suformuluoti siekiant keisti vartotojo požiūrį į ekologiją?

Ekologiškumo idėjos skatina keisti tiek gamintojų, tiek vartotojų požiūrį į vartojimą. Pagrindiniai uždaviniai – skatinti bendrą produktų ekologiškumą visą jų gyvavimo ciklą, didinti geresnių produktų bei gamybos technologijų paklausą ir suteikti daugiau žinių vartotojams, kad šie galėtų rinktis sąmoningiau.

Nemažai vartotojų mano, kad ekologiškesni produktai yra verti priemokos, didesnės kainos, nes juos pagaminti yra sudėtingiau. Pastarųjų dešimtmečių technologinė pažanga leidžia nekenkiant aplinkai pagaminti vis daugiau produktų, todėl jie tampa įperkamesni platesnei visuomenės grupei. Vis dėlto daugelis vartotojų dar nežino, kas yra ekologiškas produktas ir kuo jis skiriasi nuo kitų parduodamų produktų.

Naujoji Organic 3.0 vizija formuoja pranešimus vartotojams ir ekologines vartotojų kampanijas. Kongrese siūlyta formuluoti ekologiško produkto sąvoką pabrėžiant ne patį produktą, bet procesą, kuris apima visus kokybiško gyvenimo principus – sveikatą, ekologiją, teisingumą ir pagarbą, rūpestį ateities kartomis.

Kaip siūlyta padėti ekologiškam produktui įsitvirtinti rinkoje?

Ekologiškų produktų sėkmė ir įsitvirtinimas rinkoje priklauso ne tik nuo kokybės, kainos, reklamos, bet ir nuo paskirstyme dalyvaujančių prekybininkų ar platintojų suinteresuotumo. Taip pat nuo pagrindinių sąlygų rinkose, kurioms įtakos turi nacionalinė ir tarptautinė politika.

Ekologiškos žemės ūkio produkcijos įsitvirtinimui ir plėtrai reikia sukurti ilgalaikius ir patikimus ryšius tarp ekologinės gamybos srities atstovų, kurie užtikrintų ekonominį nepriklausomumą nuo subsidijų, taip pat svarbu tobulinti maisto auginimo procesą, viešinti sveiko maitinimo principus, užtikrinti darną tarp maisto politikos, sveikatos, ūkininkavimo, mokslo bei aplinkosaugos.

Kongreso metu pabrėžta tarptautinės prekybos bei lygiavertiškumo susitarimų svarba. Dėl decentralizuotų ekologiškų standartų ir patikrinimo metodų, pritaikytų prie vietinių, visuomeninių ir politinių sąlygų, atsiranda šalių ir regionų ekologinių sistemų skirtumai visame pasaulyje. Nors šie skirtumai užtikrina vietos savarankiškumą ir gerą vietinės rinkos bei geografinių, klimatinių ir kt. sąlygų pritaikymą, jie yra didelis iššūkis tarptautinei prekybai ir skirtingų standartų pripažinimui.

Kaip sekėsi pristatyti Lietuvos pasiūlymą organizuoti kitą pasaulinį kongresą?

Lietuvos pasiūlymo organizuoti 2020 m. Pasaulinį ekologijos kongresą pristatymas ir reklamavimas vyko viso kongreso metu. Mūsų paraiškos pristatyme akcentuota Lietuvos ekologinio sektoriaus plėtros istorija, dabartinė situacija, ateities perspektyvos, paremtos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos Ekologinės gamybos plėtros tikslų ir jų įgyvendinimo 2017–2020 m. priemonių programos gairėmis. Taip pat pasirengimas priimti tokio masto renginį Lietuvoje.

Lietuvos siūlyta kito kongreso tema – ekologijos įtaka žemei ir žmogaus gerovei. Esminė žinutė – ir mažas ekologinio judėjimo dalyvis gali būti svarbus siekiant reikšmingo pokyčio ir bendro tikslo.

Idėja teikti pasiūlymą organizuoti kitą pasaulinį kongresą kilo VšĮ „Ekoagros“ ir sulaukė stipraus palaikymo iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos, tapusių pasiūlymo pagrindiniais partneriais. Remėjai – Vilniaus miesto savivaldybė, „Go Vilnius“, Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“, Latvijos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Estijos Respublikos kaimo reikalų ministerija.

Lietuvos pasiūlymas sulaukė daug pagiriamųjų žodžių, kad maža valstybė yra tokia drąsi ir stipri ekologijoje, kad gali konkuruoti su didžiosiomis šalimis kaip Prancūzija, Australija, Ispanija, Meksika, Rusija, Saudo Arabija ir kt. Vis dėlto Generalinės asamblėjos balsavimo metu daugiausia balsų sulaukė Prancūzijos pasiūlymas, todėl 20-asis Pasaulinis ekologijos kongresas 2020 m. vyks Prancūzijos mieste Rene.

Tačiau džiugu, kad dideliam viso pasaulio valstybių atstovų būriui buvo pristatyti Lietuvos ir mūsų ekologinio sektoriaus pasiekimai bei perspektyvos. Kongreso dalyviai sužinojo apie mūsų valstybę, jos gyventojus ir jų nuomonę apie ekologiją, ekonomiką, politiką, žemės ūkį, ekologinės gamybos pasiekimus, lietuvišką ekologišką produkciją.

„Ekoagros“ informacija