Neįgalumo nustatymai
Disabled

ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ SERTIFIKAVIMAS

Hero right

Spaudoje: „Ekologinių ūkių sertifikavimo reikalavimus ūkininkas vertina teigiamai, nes būtent taip užtikrinama skaidri ekologinių ūkių veikla“

Dalijamės „Ūkininko patarėjo“ straipsniu apie ekologinio ūkininkavimo ir ekologinės gamybos sertifikavimo patirtį.

Paskatino gaisras

Ekologinis Salyklių ūkis „Laukinis jautis“ įsikūręs Lazdijų rajono Vartų kaime. Čia nuo 2006 m. Algirdas Salyklis augina galovėjų veislės jautukus. Kokybiška šviežia ir brandinta jautiena bei veršiena, jautienos gaminiai, konservai, šaldyti pusgaminiai su jautiena parduodami Vilniaus ir Kauno turgeliuose arba pristatomi tiesiai į namus.

Ūkininkauti A. Salyklį paskatino nelaimingas atsitikimas, kai 2005 m. ūkyje įsiplieskė gaisras. „Tuo metu savivaldybėje tvarkant dokumentus dėl paramos ir nežinant, ką daryti toliau, savivaldybės meras pasiūlė užpildyti paraišką įsigyti veislinių gyvulių“, – skaudžiais prisiminimais dalijasi ūkininkas. Tokia ir buvo ūkininkavimo pradžia: 12 ha dirbamos žemės ir 14 galvijų.

A. Salyklio ūkis plėtėsi lėtai, nes visi pinigai būdavo skirti sudegusiam namui atstatyti. Vėliau, kai namas buvo pabaigtas, ūkis pradėjo plėstis greičiau. Tai šeimos ūkis, visa šeima bent dalele prisideda prie šio ekologinio ūkio plėtros.

Salyklių ūkį šiuo metu sudaro 60 ha, laukuose ganosi 80 galovėjų, tačiau laukiama pagausėjimo, nes dabar prasideda veršiavimosi laikotarpis. Prieš įsigydamas gyvulių, Algirdas domėjosi įvairiomis veislėmis, tačiau jo šeimą labiausiai sudomino galovėjai. Jie ištisus metus gali gyventi lauke, tik reikia įrengti vietą, kur karštomis dienomis galėtų pasislėpti nuo saulės.

Sertifikavimas užtikrina skaidrumą

„Laukinis jautis“ ekologiniu ūkiu tapo tik praėjus porai metų nuo ūkininkavimo pradžios. Sertifikavimo procesas, anot A. Salyklio, buvo sunkus. „Norint tapti ekologiniu ūkiu, reikia užtikrinti, kad visi reikalavimai, kurie tikrai sudėtingi, yra įgyvendinti“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtina jaučių augintojas.

Tačiau ekologinių ūkių sertifikavimo reikalavimus ūkininkas vertina teigiamai, nes būtent taip užtikrinama skaidri ekologinių ūkių veikla. Tikrintojai iš VšĮ „Ekoagros“ ūkyje apsilanko kasmet.

Laikytis ekologinio ūkininkavimo taisyklių, Algirdo nuomone, vis lengviau, nes jų ūkis jau nėra naujokas šioje srityje.

Pašnekovas džiaugiasi, kad šiuo metu, kai sveika gyvensena vis aktualesnė, ekologiškų produktų paklausa darosi didesnė, daugiau žmonių supranta šių produktų vertę. Deja, nors ekologinių ūkių savininkai ir jaučia didesnę šių produktų paklausą, Lietuva kol kas lygintis su kitomis šalimis negali. Kaip ir dauguma, Salyklių ūkis „Laukinis jautis“ turi savo nuolatinių klientų ratą, kurie visada perka pas juos. Be abejo, paklausiausias produktas yra pati jautiena, jos skerdiena.

Ūkį perims dukra

Salyklių ekologinis ūkis veiklos pradžioje naudojosi Europos Sąjungos (ES) parama mažiems ūkiams, o ją įgyvendinęs dalyvavo ūkių modernizavimo programoje. Algirdas užsimena, kad yra ir savivaldybės parama ūkininkams. Didžioji dalis jo ūkio žemės yra nuomojama. „Įsigyti žemės ūkio paskirties žemės yra sunku“, – konstatuoja ūkininkas.

A. Salyklis patvirtina, kad konkurencija tarp ūkininkų egzistuoja. „Tačiau ūkininkai dažnai yra vieningi, padeda vieni kitiems“, – džiaugiasi pašnekovas. Jo nuomone, atstovavimo žemdirbių interesams visada galėtų būti daugiau.

Algirdo profesija su žemės ūkiu nesusijusi – jis yra baigęs Kauno politechnikumą. Gyvulių augintojas daug laiko praleidžia ūkyje, todėl laisvo laiko turi nedaug, kurį skiria žvejybai. Nors dukra studijuoja visai su žemės ūkiu nesusijusį dalyką, A. Salyklis tikisi, kad būtent ji perims šį ekologinį ūkį.

Sertifikuotų mažėjo

VšĮ „Ekoagros“ direktorės Virginijos Lukšienės teigimu, nepaisant pasaulinės ekologiškų produktų rinkos kasmetinio spartaus augimo tendencijos, Lietuvoje 2020 m. sertifikuotos ekologiškai dirbamos žemės plotas mažėjo pirmą kartą nuo 2014 m. Šiais metais ploto vidurkis yra mažesnis nei vidutinis ES ir siekia 8,1 proc. nuo viso pernai Lietuvoje deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto.

„Gana akivaizdi pastarųjų metų ekologinių ūkių plėtros priemonių finansavimo politikos pasekmė, kai nebuvo suteikta galimybių naujiems ūkiams arba plotams gauti finansavimo“, – konstatuoja V. Lukšienė. Pernai sumažėjo pareiškėjų, užsiimančių pirmine ekologine gamyba (187 pareiškėjais mažiau), tačiau šiek tiek augo skaičius tų, kurie vykdo ekologiškų produktų tvarkybą, t. y. perdirbimą, prekybą (21 pareiškėju daugiau).

Naujas ES reglamentas

Pasak VšĮ „Ekoagros“ direktorės, dabartinis ES ekologinės gamybos reglamentas taikomas jau nuo 2009 m. ES žemės ūkis vystosi labai dinamiškai, vis daugiau dėmesio skiriama žalesniam ir tausiam ūkininkavimui, klimato kaitai. Atsižvelgiant į tai, buvo peržiūrėti ir ekologinio ūkininkavimo reikalavimai – 2018 m. patvirtintas naujasis ES ekologinės gamybos reglamentas. Jis turėjo įsigalioti nuo 2021 m. sausio 1 d., tačiau dėl pasaulinės pandemijos atidėtas iki 2022 m. pradžios. „Naujasis reglamentas atspindės kintantį šio sparčiai augančio sektoriaus pobūdį ir sieks užtikrinti sąžiningą konkurenciją“, – viliasi V. Lukšienė.

Keisis ir nacionalinės Ekologinio žemės ūkio taisyklės. „Tikimės, kad tiek naujieji ES teisės aktai bus detalesni, kaip žada Europos Komisija, tiek ir jų pritaikymas prie Lietuvos sąlygų bus sėkmingas“, – teigia VšĮ „Ekoagros“ vadovė. Nacionalinės taisyklės turėtų būti pagrindinio teisės akto aiškinamojo pobūdžio ir pritaikytos prie vietinės gamybos sąlygų.

Daugiausia – grūdų

Nors Lietuvoje parduodama daugiau kai kurių ekologiškų produktų, VšĮ „Ekoagros“ direktorės V. Lukšienės nuomone, rinkoje juntamas ekologiškos produkcijos tiekimo ir asortimento trūkumas.

Vartojimas gali būti padidintas mažinant ekologiškų produktų kainą, didinant produktų prieinamumą, vykdant vartotojų švietimo, vartojimo skatinimo kampanijas.

„Daugiau dėmesio reikėtų skirti mokslui, privačioms iniciatyvoms, sektoriaus dalyvių verslumui skatinti, sąžiningoms kainoms nustatyti“, – įsitikinusi V. Lukšienė.

 Gamybai skatinti ir plėtrai svarbi kompleksinė bei ilgalaikė parama, sutelkiant dėmesį į kitų kultūrų auginimą, nes dabar Lietuvos ekologinis ūkis daugiausia gamina grūdinių kultūrų žaliavą ir ją eksportuoja.

Astos Šukienės, „Ūkininko patarėjo“ korespondentės, straipsnis „Laukinis jautis“ – lyg feniksas iš pelenų“

A. Salyklio nuotrauka