Neįgalumo nustatymai
Disabled

ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ SERTIFIKAVIMAS

Hero right

Spauda apie mus: „Ekoagros“ atvėrė vartus į Kiniją

Kiekvienais metais VšĮ „Ekoagros“ kelia sau ambicingus tikslus – nuo ekologinių ūkių plėtros iki tarptautinio pripažinimo. Neseniai mūsų gamintojams ir ūkininkams atsivėrė nauji horizontai – greitai Lietuvoje pagamintiems ekologiškiems sūriams ir kitiems pieno produktams, perdirbtoms daržovėms atsivers Kinijos rinka. Apie tai „Valstiečių laikraštis“ kalbasi su įstaigos direktoriumi Antanu Makarevičiumi.

„Ekoagros“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kinijos ekologiško maisto sertifikavimo centru („China Organic Food Certification Center“ – COFCC). Ką tai duos Lietuvos kaimo verslui ir mūsų gamintojams?

Lietuvos verslininkai vis intensyviau domisi Kinijos rinka, važinėja į šios šalies parodas, ieško kontaktų ir kitais būdais renka informaciją. Didžiausia problema, kuri iškyla kaimo sektoriaus įmonėms ir ūkiams, yra ta, kad ekologiški produktai negali patekti į Kinijos rinką, nes neturi šios šalies akreditacijos – dokumento, patvirtinančio ir pripažįstančio produkcijos ekologiškumą. Sunkumų šioje srityje iš tiesų yra, nes Kinijos ir ES valstybių ekologijos standartai nėra vienodi ir lygiaverčiai. ES dėl to derasi su Kinija, bet kol kas rezultatų nėra.

Ieškojome būdų, kaip padėti mūsų šalies ūkiams bei įmonėms, kol sutarėme dėl bendradarbiavimo sutarties. Kinijos ekspertai, padedami mūsų specialistų, Lietuvoje atliks sertifikavimo darbus. O ateityje ir mūsų įstaiga sieks gauti sertifikatą pagal Kinijos standartą. Dar vienas sunkumas, kurį būtina įveikti, – reikia specialisto, gerai mokančio šios šalies kalbą. Mat visus sertifikavimo dokumentus būtina išversti į tos šalies, kurios akreditacijos siekiama, kalbą.

Ką lietuviai gali pasiūlyti milžiniškai Kinijos rinkai?

Viską, ką užaugina ir perdirba: nuo ekologiškų pieno miltelių, sūrių ir kitų pieno produktų, daržovių, duonos ir grūdų gaminių iki žaliavų, pavyzdžiui, ekologiškų grūdų. Norintieji gauti sertifikatą ekologiškiems produktams pagal Kinijos nacionalinį standartą turi pateikti paraišką „Ekoagros“. Patikroje dalyvaus „Ekoagros“ tikrintojai kartu su COFCC tikrintojais, o sprendimus, nutarimus priims ir sertifikuos COFCC. Reikia sertifikuoti visą perdirbimo procesą – nuo žaliavos iki galutinio produkto, įskaitant visas tarpines grandis. Preliminariais mūsų skaičiavimais, toks sertifikavimas kainuos apie 2,5 tūkst. eurų ūkiui. Žinoma, suma gali keistis priklausomai nuo ūkio dydžio ir proceso sudėtingumo, bet orientacinė kaina bus maždaug tokia.

Su kokiomis dar šalimis artimiausiu metu planuojate pasirašyti panašias akreditacijos sutartis?

Ta pati procedūra mūsų laukia ir su Japonija. Su ja planuojame sutartį pasirašyti metų pabaigoje. Labai džiaugiamės, kad iš Rusijos į Japonijos ambasadą persikels Lietuvos žemės ūkio atašė, tai turėtų padėti ūkininkams ir verslininkams lengviau patekti į Tekančios saulės šalies rinką. Lietuviai labai aktyviai ieško galimybių šiuose kraštuose, nes čia ypač vertinamas natūralumas ir ekologija. Aukštas gyvenimo lygis ir didesnės pajamos leidžia šių šalių gyventojams vertinti kokybę ir pirkti ekologišką produkciją.

„Ekoagros“ labai aktyviai dirba užsienyje. Dideli darbai nuveikti Kazachstane, Ukrainoje. Kokia naudą tai duoda Lietuvos įmonėms?

Iš tiesų jau kurį laiką dirbame Kazachstane, Ukrainoje, Tadžikistane. Čia konkuruojame su didžiausiomis sertifikavimo įstaigomis – vokiečių ir italų. Džiaugiamės pasiektais rezultatais ir matome, kad „Ekoagros“ sertifikatas yra vertinamas Europoje. Mūsų specialistus patikrai samdo tie patys vokiečiai, kurie pasitiki mūsų kontrolės procedūromis. Taip pat atliekame ir viešosios tarpinės stotelės vaidmenį, nes per mus informacijos ieško kitų šalių atstovai, domisi mūsų ūkininkų gaminama produkcija. Sertifikuoti ūkius pagal ES reglamentą galime Baltarusijoje, Ukrainoje, Kazachstane, Rusijoje, Tadžikistane.

Akreditaciją sertifikuoti pagal JAV žemės ūkio departamento Nacionalinės organinės programos reikalavimus gavome per rekordiškai trumpą laiką – 7 mėnesius, nors kitų šalių patirtis rodo, kad paprastai analogiški procesai užtrunka nuo 2 iki 3 metų. Tai dar kartą įrodo mūsų komandos profesionalumą.

Kazachstanas, Ukraina, Rusija – apie šias rinkas svajoja daug vokiečių, italų. Kaip „Ekoagros“ pavyko iškovoti tokias pozicijas?

Manau, daug lemia mūsų, lietuvių, mentalitetas. Mūsų įstaigos tikrintojai ir ekspertai dirba 24 valandas per parą. Iškilę klausimai sprendžiami greitai ir profesionaliai. Objektyviai vertinant, užsienio įmonėms gauti „Ekoagros“ sertifikatą nėra pigu – jo kaina yra viena didesnių rinkoje, tačiau užsakovai tiki, kad įmonės vardas ir patikima kontrolė tas išlaidas atlygins. Parduodant daugelį produktų, tarp jų ir grūdus, žiūrima ne tik į sertifikatą, bet ir kas jį išdavė. Jei sertifikatą išdavusi įmonė vertinama, ja pasitikima, grūdų kaina būna aukštesnė. Į kai kurių pasaulio (ar net Europos) šalių išduotus sertifikatus žvelgiama įtariai, nors pats produktas gali būti puikios kokybės ir atitikti visus reikalavimus.

Ar neplanuojate atidaryti savo filialo užsienyje?

Minčių turime nemažai, tačiau žalią šviesą turėtų uždegti mūsų steigėjas – Žemės ūkio ministerija. Lietuvai būtų ekonomiškai ir politiškai naudinga svarbiose Kazachstano, Rusijos ir Ukrainos rinkose turėti savo atstovybes, tačiau tai ateities klausimas.

Ar skiriasi požiūris į ekologiją Lietuvoje ir kitose valstybėse – pavyzdžiui, Kazachstane, Tadžikistane, Ukrainoje?

Ūkininkai, auginantys ekologišką produkciją, tokį žemdirbystės būdą priima kaip gyvenimo misiją ir filosofiją, jie nuoširdžiai nori pagerinti gyvenimą aplinkiniams ir ateities kartoms, nesvarbu, kur gyventų – Lietuvoje ar Kazachstane. Iš tiesų su tokiais žmonėmis dirbti ir bendrauti labai smagu. Ekologiškai ūkininkaujantieji myli žemę, supranta, kokia svarbi pasauliui švari aplinka. Žinoma, didelis verslas – vadinamieji treideriai, užsiimantys perpardavimu, mąsto jau kitaip. Verslininkai tiesiog ieško ūkininkų, kurie jiems augintų ekologišką produkciją, ir ją parduoda kitiems pirkėjams ar galutiniams vartotojams.

Lijana Cibulskienė, „Valstiečių laikraščio“ žurnalistė

Spausdinta „Valstiečių laikraštyje“ 2017-08-23, Nr. 64 (9703)