Trumpoji maisto tiekimo grandinė: iš ūkininko – tiesiai vartotojui

Seimo Kaimo reikalų komitetas suorganizavo apskritojo stalo diskusiją „Link tobulesnės ir skaidresnės maisto tiekimo grandinės“. Lapkričio 15 d. Seime vykusiame renginyje diskutuota apie priemones, kurios užtikrintų geresnį maisto grandinės veikimą, ūkininkų vaidmens maisto grandinėje stiprinimą, gamintojų bendradarbiavimą, nesąžiningos prekybos mažinimą, rinkos skaidrumo didinimą. Diskusijoje dalyvavo valstybės institucijų atstovai, ūkininkai ir jų organizacijos, prekybininkų ir vartotojų atstovai.

Valstybės institucijos siekia skatinti

Europos Komisija pradėjo konsultacijas ir rugpjūčio mėn. išplatino klausimyną dėl veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės. Ūkininkai, maisto perdirbėjai, platintojai, verslo ir vartotojų organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, valdžios institucijos ir kt. subjektai buvo pakviesti iki lapkričio 17 d. užpildyti išplatintą klausimyną, kuris bus apibendrintas. Siekiama, kad šių konsultacijų išvados ir pasiūlymai prisidėtų prie bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. supaprastinimo, stipresnės ir teisingesnės vidaus rinkos kūrimo.

„Žemės ūkio ministerijai, kaip žemės ūkio politiką formuojančiai institucijai, tiek Seimas, tiek Vyriausybė yra iškėlę užduotį paskatinti trumpąsias grandines, jas organizuoti, remti“, – sakė renginyje žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Pirmiausia, pasak jo, reikėtų išsiaiškinti, kuo naudinga trumpoji grandinė. Be abejo, tai nauda ūkininkui, nes sumažėja tarpininkų, maisto produktai nėra pervežami dideliais atstumais. Be to, palaikomi tiesioginiai ryšiai su vartotojais, kas stiprina vartotojo pasitikėjimą.

Gerieji trumposios grandinės pavyzdžiai

„Trumpoji grandinė jau veikia ir šiandien, – sakė ministras, – ir veikia nemaža apimtimi. Gal tik ne visi ją žinome ar ne visada identifikuojame. Kaip pavyzdį galima pateikti ūkininkų turgelius, žemės ūkio kooperatyvą „Lietuviško ūkio kokybė“, labiau žinomą kaip mobilieji turgeliai.“

Kitas trumposios grandinės pavyzdys – prekyba internetu. Vienas iš prekybos internetu pavyzdžių – projektas „Kaimas į namus“. Ši interneto platforma – tai socialinė inovacija, kurioje, pasak Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorės Rasos Melnikienės, jau siūlomas daugiau kaip dviejų tūkstančių prekių asortimentas, užsiregistravę aštuoni šimtai ūkininkų ir beveik šeši šimtai vartotojų bendruomenių.

Gruodį skelbia atversiantis Vilniuje, Ukmergės g., duris ir naujas – Benedikto turgus. Šis turgus žada ne tik aukštus kokybės standartus, įvairią pasiūlą, malonią aplinką, bet ir degustacijas, renginius, orientaciją į šviežius, gurmaniškus ir ekologiškus gaminius.

Vartotojo poreikiai

Apsisprendimą pirkti vietinius produktus, pasak Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zitos Čeponytės, lemia keli pagrindiniai motyvai. Pirmiausia tai produktų kokybė – šviežumas ir sauga. Antra – noras prisidėti prie aplinkos apsaugos, nors mūsų šalyje, pasak jos, tai dar nėra stiprus motyvas. Trečias motyvas, labiau emocinis, – tai noras prisidėti prie ekonomikos plėtros. Europoje ši tendencija ėmė ryškėti maždaug nuo 2011 m.

Deja, yra ir kliūčių pirkti vietinius produktus. Pirmiausia tai kaina. Taip pat pasirinkimo trūkumas, atpažinimo problemos – dažnas pirkėjas yra susidūręs su nesąžiningai pateikta informacija apie produkto kilmę.

Pagrindiniai vartotojo prioritetai renkantis produktus yra kokybė, kaina ir kilmė. Europos Sąjungoje pirmenybė teikiama kokybei, kiek mažiau lemia kaina ir kilmė (atitinkamai 96, 91 ir 71 proc.). Lietuvoje apsisprendimą pirkti pirmiausia lemią kaina, tada prioritetas teikiamas kilmei ir procentaliai mažiausiai – kokybei (95, 80 ir 73 proc.).  

Būdų stiprinti yra, bet svarbiausia – vartojimas

Pasak ekologiškos produkcijos gamintojos – UAB „Mėta“ direktoriaus Mindaugo Vyskupaičio, geriausia idėja Lietuvai ir būtų investuoti į trumpąsias grandines. Kad finansinių pagalbos priemonių trumposioms maisto grandinėms yra, patikino Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Erikas Bėrontas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Darius Remeika informavo ir apie lengvinamus reikalavimus.

„Kai bus vietinis vartojimas, bus išspręstos ir visos problemos“, – sakė Lietuvos ekologinių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis. Jis pateikė ir keletą konkrečių pasiūlymų, kaip galima paskatinti vietinį vartojimą. Pirmiausia, anot jo, reikia supaprastinti viešuosius pirkimus, keisti turgaviečių darbo laiką, pasvarstyti apie ekologiškų produktų tiekimą šalies kariuomenei ir pan. Taip pat būtina skirti daugiau dėmesio vartojimo kultūros ugdymui, vartotojų edukacijai.

„Ekoagros“ informacija

Konferencijos įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=tXECZPkz7Ow