„EKOlink 2026“: ką tyrimai atskleidžia apie ekologišką maistą, ką renkasi lietuviai ir nuo ko pradėti?

Vos šešios dienos ekologiškos mitybos – ir tyrimo dalyvių organizme vieno pesticido poveikio žymens koncentracija sumažėjo net 95 proc. Lietuvos darželyje, kuriame apie 80 proc. naudojamų maisto produktų yra ekologiški, vaikų lankomumas per septynerius metus išaugo nuo 57 iki 80 proc. Keturi iš penkių lietuvių atkreipia dėmesį į sveikatingumo informaciją ant maisto produktų, tačiau tik kas ketvirtas apsipirkdamas visada ieško sveikesnių pasirinkimų.

Tai tik keli faktai iš spalio 10 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusios konferencijos „EKOlink 2026: renkuosi ekologišką – keičiu save, keičiu pasaulį“. Joje mokslininkai, ūkininkai ir įvairių sričių ekspertai dalijosi mokslo įžvalgomis, praktine patirtimi ir konkrečiais sprendimais, kaip atsakingus pasirinkimus paversti kasdieniu įpročiu.

Ekologija – daugiau nei ženklas ant pakuotės

Konferenciją pradėjusi žemės ūkio viceministrė Ligita Valalytė atkreipė dėmesį į Lietuvos ekologinės gamybos pažangą: ekologinės gamybos plotai per pastaruosius dešimtmečius padidėjo daugiau kaip septynis kartus, o veiklos vykdytojų skaičius išaugo nuo 1 178 iki daugiau kaip 3 600.

Tačiau šiandien svarbu ne vien užauginti daugiau ekologiškos produkcijos, bet ir užtikrinti, kad ji pasiektų vartotoją. Tam reikia ūkininkų, perdirbėjų, prekybininkų ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo, stabilesnio tiekimo ir didesnio lietuviškų ekologiškų produktų prieinamumo.

O kaip vartotojui žinoti, kad jo perkamas produktas tikrai ekologiškas?

VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė priminė, kad pats pirkėjas negali patikrinti, kaip produktas buvo užaugintas, kokios medžiagos naudotos ar kokį kelią jis nukeliavo iki parduotuvės. Tam reikalinga nepriklausoma sertifikavimo sistema, apimanti visą gamybos ir tiekimo grandinę. „Ekologiškas produktas nėra tik pažadas. Tai pažadas, kuris buvo patikrintas“, – sakė V. Andrulė.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkė Brigita Mosiejauskė atskleidė, kiek darbo slypi už ekologinės gamybos ženklo. Perėjimas prie ekologinės gamybos paprastai trunka dvejus ar trejus metus. Ūkininkams taikomi griežti reikalavimai dėl sėklų, augalų apsaugos, tręšimo, gyvūnų gerovės, biologinės įvairovės ir veiklos atsekamumo. Ekologinis ūkininkavimas – tai ne pavienių reikalavimų laikymasis, o visuminis požiūris į ūkį kaip į tarpusavyje susijusią sistemą.

Diskusijoje „Mano kelias į ekologiją“ skirtingomis ekologinio ūkininkavimo patirtimis – nuo daržininkystės ir pienininkystės iki biodinaminės žemdirbystės – dalijosi Niels Peter Pretzmannas, Brigita Mosiejauskė, Rasa Prusakova, Inga Jokubaitienė ir Virginija Gailienė.

Nuo asmeninių pasirinkimų iki bendruomeninių sprendimų

„Michelin“ gido įvertinto restorano „Red Brick“ šefas Ignas Damanskas dalijosi praktiškais patarimais: rinktis sezoninius produktus, ieškoti vietos augintojų, planuoti pirkinius, o turint galimybę – bent dalį maisto užsiauginti patiems.

„Viskas susiję, viskas ekologiška“ – tokia kaimyninės Latvijos Gaujos nacionalinio parko bioregiono idėja. Latvijos ekologinių ūkių asociacijos valdybos narė Lāsma Ozola pristatė šią iniciatyvą, apimančią apie 37,8 tūkst. hektarų ekologiškai dirbamos žemės. Bioregione ekologinis ūkininkavimas siejamas su vietos maisto tiekimu, turizmu, švietimu ir bendruomenių veikla. Vienas konkrečių pavyzdžių – mokykla, kurioje įdiegtas sertifikuotas ekologiškas maitinimas. Šią patirtį siekiama pritaikyti dar septyniose mokyklose, o viešuosius pirkimus pasitelkti tam, kad ekologiški ir vietos gamintojų produktai būtų plačiau naudojami viešajame maitinime.

Pesticidai ir sveikata: ką žinome, o kas dar tiriama?

Kauno technologijos universiteto Maisto instituto direktorė dr. Alvija Šalaševičienė pabrėžė, kad kalbant apie pesticidų poveikį svarbu atskirti tai, ką mokslas jau patvirtino, nuo to, kas dar tik tiriama.

Ji pristatė 2019 m. JAV atliktą tyrimą, kuriame dalyvavo keturios šeimos – iš viso 16 žmonių. Po šešių dienų ekologiškos mitybos jų šlapime nustatytos gerokai mažesnės kai kurių pesticidų ir jų metabolitų koncentracijos: malationo metabolito – 95 proc., klotianidino – 83 proc., chlorpirifoso metabolito – 61 proc.

Kita mokslininkų tyrinėjama sritis – pesticidų poveikis žarnyno mikrobiotai. 2025 m. paskelbtame Chen ir kolegų tyrime laboratorinėmis sąlygomis nagrinėtas 18 pesticidų poveikis 17 žarnyno bakterijų rūšių. Tyrimas atskleidė, kad kai kurie pesticidai gali keisti žarnyno bakterijų augimą ir medžiagų apykaitą.

Tokie tyrimų rezultatai suteikia naujų žinių apie galimą pesticidų poveikį ir kartu kelia klausimų, kokią reikšmę tai gali turėti žmonių, ypač vaikų, ilgalaikei sveikatai.

Mokslininkė priminė, kad vaikai gali būti jautresni galimam cheminių medžiagų poveikiui, tačiau pabrėžė, jog svarbu – ne baimė dėl galimų rizikų, o įvairi, maistinga, saugiai paruošta ir šeimai prieinama mityba.

Ką atskleidė tyrimas su 149 vaikais?

Natūralaus gydymo centro vadovė gydytoja Aiva Vaivarienė kalbėjo apie aplinkoje esančių cheminių medžiagų poveikį organizmui ir ekologiškos mitybos galimybes šį poveikį mažinti.

Vienas ryškiausių jos pavyzdžių – 2016–2017 m. Limasolyje, Kipre, vykdytas ORGANIKO LIFE+ tyrimas. Jame dalyvavo 149 vaikai nuo 10 iki 12 metų iš šešių mokyklų. Taikytas kryžminis tyrimo modelis: 40 dienų ekologiškos ir 40 dienų įprastos mitybos laikotarpiai. Tyrimas parodė, kad ekologiškos mitybos laikotarpiu vaikų šlapime reikšmingai sumažėjo tam tikrų pesticidų poveikio žymenų koncentracijos.

Gydytoja taip pat atkreipė dėmesį į pesticidų naudojimo reglamentavimo skirtumus: Europos Sąjungoje jų naudojimas ribojamas griežčiau nei daugelyje kitų pasaulio šalių. Todėl renkantis maisto produktus svarbu domėtis ir jų kilme. Kasdieniam pasirinkimui ji pasiūlė paprastą orientyrą: rinktis vietinius, sezoninius, optimaliai – ekologiškus produktus. „Kuo trumpesnis kelias nuo lysvės iki burnos – tuo geriau“, – apibendrino A. Vaivarienė.

„Ekologiškas“ darželis: ką rodo lankomumo statistika?

Mokslinius pranešimus pratęsė Ukmergės vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ direktorės Birutės Jucevičienės pristatyta praktinė patirtis. 2018 m. darželis pradėjo diegti ekologišką maitinimą. Šiandien apie 80 proc. valgiaraščiuose naudojamų maisto produktų yra ekologiški. „Žiogelis“ turi sidabrinį viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklą.

Direktorė pasidalijo vaikų lankomumo statistika. 2018 m. darželio lankomumas siekė 57 proc., 2022 m. – 65 proc., 2023 m. – 72 proc., o 2025 m. – jau 80 proc. Taigi per septynerius metus lankomumas padidėjo 23 procentiniais punktais.

Apie ekologiško maitinimo galimybes ir praktinius iššūkius toliau diskutavo Lietuvos dietistų asociacijos prezidentė Asta Budreckaitė, VšĮ „Eko maistas“ direktorė Daina Stalnionienė, darželio „Vila Vilaitė“ direktorė Rasa Tamašauskaitė ir Birutė Jucevičienė.

Lietuviai domisi sveikata, tačiau pirkdami pirmiausia skaičiuoja

Rinkos tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ vyr. klientų vadybininkė Marja Strelec pristatė vartotojų elgsenos tyrimus, atskleidžiančius įdomų prieštaravimą. Net 80 proc. lietuvių bent kartais atkreipia dėmesį į sveikatingumo informaciją ant maisto produktų, tačiau tik 25 proc. kaskart apsipirkdami ieško sveikų produktų.

Nors sveikata lietuviams itin rūpi – 2026 m. rugpjūtį ją tarp dviejų svarbiausių susirūpinimą keliančių klausimų nurodė 41 proc. respondentų,–  renkantis maisto produktus svarbiausiu veiksniu išlieka kaina.

Vartotojų susidomėjimas sveikata yra didelis, tačiau ekologiškų produktų rinkos plėtrą vis dar stabdo kaina ir prieinamumas. Ir norint, kad daugiau žmonių juos rinktųsi kasdien, vien informavimo nepakanka.

Maži pasirinkimai, kurie ilgainiui keičia daugiau

Konferenciją užbaigusi Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanė prof. dr. Daiva Žostautienė priminė, kad atsakingas vartojimas nesibaigia produkto įsigijimo momentu. Ji pristatė 2023 m. Lietuvoje ir Vengrijoje vykdytą atsakingo vartojimo tyrimą. Jo duomenimis, 68 proc. vartotojų pirkimą laiko svarbiausiu atsakingo vartojimo etapu, tačiau tik 35 proc. nuosekliai laikosi atsakingo vartojimo principų visuose etapuose – nuo įsigijimo iki naudojimo ir šalinimo.

Profesorė pateikė konkrečių pavyzdžių, nuo ko kiekvienas galime pradėti. Maistas: rinktis vietinius ir sezoninius produktus, planuoti pirkinius, mažinti maisto švaistymą. Drabužiai: „lėtoji mada“, pakartotinis naudojimas, taisymas vietoj išmetimo. Judumas: dažniau eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar naudotis viešuoju transportu. Energija: sąmoningi vartojimo įpročiai namie, prietaisų efektyvumas, atsinaujinantys šaltiniai.

Ji taip pat pasiūlė 28 dienų iššūkį „Keičiu save“. Pirmąją savaitę – stebėti savo vartojimo įpročius, antrąją – atsisakyti vieno nereikalingo įpročio, trečiąją – pakeisti jį tvaresniu pasirinkimu, o ketvirtąją – pasidalyti savo patirtimi su kitais. Svarbiausia ne siekti tobulumo, o pradėti nuo nedidelio pokyčio, kuris ilgainiui taptų natūralia kasdienybės dalimi.

Nuo žinių – prie kasdienio pasirinkimo

Konferencija „EKOlink 2026“ parodė, kad ekologiškas pasirinkimas nėra vien sprendimas, kurį produktą įsidėti į pirkinių krepšelį. Už jo slypi ūkininkavimo būdas, nepriklausoma kontrolė, moksliniai tyrimai, mitybos įpročiai, maisto prieinamumas ir atsakomybė už aplinką.

Mokslas dar ieško atsakymų į kai kuriuos ilgalaikio poveikio sveikatai klausimus. Tačiau jau dabar turime pakankamai žinių, kad galėtume sąmoningiau rinktis maistą, domėtis jo kilme, mažinti švaistymą ir palaikyti atsakingus gamintojus.

Ir nebūtina visko pakeisti iš karto. Kartais pradžiai pakanka vieno ekologiško produkto kasdienėje mityboje, sezoninių gėrybių iš vietos ūkio ar geriau suplanuoto apsipirkimo.

Nes pokyčiai prasideda ne tik konferencijų salėse – jie prasideda mūsų kasdienybėje.

Daugiau fotoakimirkų – „Ekoagros“ feisbuko paskyroje