Nuo parduotuvės lentynos – iki ekologinio ūkio: išbandytas ekologiškų produktų atsekamumas

Kiek toli galima nukeliauti atgal nuo parduotuvės lentynoje esančio ekologiško produkto? Šių metų ekologiškų produktų atsekamumo pratybose – iki Lietuvos ekologinių ūkių, kitų Europos Sąjungos šalių kontrolės institucijų, o vienu atveju – net iki žaliavos augintojo Šri Lankoje.

Atsekamumo pratybų tikslas – praktiškai patikrinti, kaip veikia ekologiškų produktų kontrolės sistema. Ar galima atsekti produkto kelią nuo mažmeninės prekybos iki gamintojo ir žaliavų kilmės? Kaip veikia ženklinimo ir dokumentų kontrolė? Kaip greitai ir tiksliai informacija perduodama tarp atsakingų institucijų.

Lietuvoje rengiamos šios nacionalinio masto ekologiškų produktų atsekamumo pratybos yra išskirtinė praktika Europos Sąjungoje – kitose ES šalyse tokio pobūdžio pratybų nėra. Pratybose dalyvauja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), VšĮ „Ekoagros“ ir Žemės ūkio ministerija.

Šių metų pratybos prasidėjo gegužę ir truko beveik mėnesį. Rugsėjį buvo pristatyta ir aptarta pratybų ataskaita, išvados, pastebėtos klaidos ir rekomendacijos veiklai tobulinti.

Kas ir kaip buvo tikrinama?

Į pratybas įsitraukė visos šešios VMVT apygardos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus. Kiekvienoje jų patikrinimas prasidėjo prekybos vietoje: buvo vertinamas ne mažiau kaip dešimties ekologiškų produktų ženklinimas, o vienas produktas pasirinktas išsamiam atsekamumo tyrimui.

Taip iš viso buvo atrinkti šeši skirtingi produktai – pagaminti Lietuvoje, kitose ES šalyse ar importuoti iš trečiųjų šalių, vienos arba kelių sudedamųjų dalių. Toliau buvo tikrinami su pasirinktu produktu susiję dokumentai ir nuosekliai sekama jo tiekimo grandinė – nuo pardavėjo iki tiekėjo, gamintojo, o kai kuriais atvejais ir iki ekologinio ūkio, kuriame užauginta produkto žaliava. „Ekoagros“ tęsė penkių iš šešių pasirinktų produktų atsekamumo tyrimus, vieno produkto tyrimą toliau vykdė VMVT.

Tyrimas peržengė šalies ribas

Produkto tyrimo kelionė kartais buvo gana ilga. Vieno Lietuvoje pagaminto kelių sudedamųjų dalių produkto žaliavos atsektos iki sertifikuotų Lietuvos ekologinių ūkių. Kito produkto atsekamumo grandinė nusidriekė iki Šri Lankos – eksportuotojo ir žaliavos augintojo. O tikrinant iš kitų ES šalių atkeliavusius produktus Lietuvos institucijų ribų jau nepakako: informacijos teko kreiptis į Danijos kompetentingą instituciją ir Vokietijos ekologinės gamybos kontrolės įstaigą.

Pratybų scenarijuje buvo numatyta ir imituota pažeidimo situacija – tarsi realios kontrolės metu būtų kilęs įtarimas dėl ekologiškam produktui taikomų reikalavimų laikymosi. Taip praktiškai išbandyta, ar informacija nustatyta tvarka pasiekia atsakingus padalinius ir ar surinktų duomenų pakanka tolesniems veiksmams.

Ką parodė pratybos?

Galutinė pratybų išvada – ekologiškų maisto produktų atsekamumo kontrolė „nuo lauko iki stalo“, dalyvaujant visoms atsakingoms institucijoms ir įstaigoms, vertinama teigiamai.

Informacija tarp VMVT ir „Ekoagros“ buvo perduodama pakankamai operatyviai, o realus tyrimo laikas Lietuvos teritorijoje atitiko ES ekologinio ūkininkavimo informacinės sistemos OFIS (angl. Organic Farming Information System) reikalavimus. Surinkta informacija taip pat buvo tinkama pateikti šioje sistemoje.

Tačiau pratybų prasmė – ne tik įsitikinti, kas veikia, bet ir išsiaiškinti, kur sistema gali veikti geriau. Šiemet nustatyta, kad daugiau dėmesio verta skirti nuotolinės prekybos kontrolei, vienodinti galutinių ataskaitų pateikimą, gerinti perduodamų dokumentų ir produktų ženklinimo nuotraukų kokybę bei pateikiamos informacijos tikslumą. Šios įžvalgos bus panaudotos tobulinant kontrolės procesus.

Dėkojame visiems pratybose dalyvavusiems ekologinės gamybos bei prekybos grandinės dalyviams už bendradarbiavimą ir operatyviai teiktą informaciją.