Vilniuje vyko tradicinis kasmetinis Šiaurės ir Baltijos šalių ekologinės gamybos sertifikavimo ir kontrolės organizacijų susitikimas

Lietuva šiemet tapo priimančiąja šalimi

Šiaurės ir Baltijos šalių kontrolės įstaigų, kontrolės institucijų ir kompetentingų institucijų tradicinis susitikimas, kasmet vykstantis vis kitoje šalyje, šiemet po nemažo laiko tarpo nuo 2016-ųjų vėl atkeliavo į Lietuvą.

Praėjusią savaitę šis renginys trims dienoms – nuo rugsėjo 16 iki 18 d. Vilniuje subūrė apie penkiasdešimt ekologinės gamybos ekspertų iš Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto – Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos.

Šis renginys – tai svarbi platforma keistis ekologinės gamybos oficialios kontrolės patirtimi ir diskutuoti aktualiais ekologinės gamybos plėtros klausimais.

Intensyvi ir darbinga – tokia buvo jau pirmoji susitikimo diena. Renginys prasidėjo sveikinimo žodžiais bei institucijų pristatymais. Dalyviai susipažino su oficialios kontrolės sistema Lietuvoje, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei kontrolės institucijos – VšĮ „Ekoagros“ veiklomis ekologinės gamybos srityje. Įžanginė sesija leido sukurti bendrą supratimą apie mūsų šalies kontrolės sistemą, prioritetus ir aktualijas. Savo praktine patirtimi gyvai dalijosi ir ūkininkas – ekologiškos jautienos ūkio savininkas Mindaugas Kinderis.

Šiaurės ir Baltijos šalių ekologinės gamybos apžvalga

Kita pirmosios renginio dienos dalis buvo skirta susipažinti su visų dalyvaujančių šalių ekologinės gamybos aktualijomis ir rezultatais.

Taigi kokia situacija Šiaurės ir Baltijos šalyse? 2024 m. duomenimis, Estija turėjo 221 802 ha ekologinės gamybos plotų, kas sudarė didžiausią tarp šių šalių procentinę dalį – 22,6 proc. nuo visos dirbamos žemės ūkio paskirties žemės. Švedija – 495 736 ha ir 16,6 proc. Latvija – 308 418 ha ir 15,65 proc. Suomija – 309 487 ha ir 13,9 proc. Danija – 295 233 ha ir 11,1 proc. Lietuva – 250 656 ir 8,6 proc. Norvegija – 45 717 ha ir 4,6 proc. Islandija – 15 017 ha ir 1,0 proc.

Lyginant 2023 ir 2024 metus, ekologinė gamyba augo tik Lietuvoje ir Latvijoje, visose kitose šalyse buvo stebimas kritimas. Lietuvoje paaugo 4,65 proc., o Latvijoje – 3,1 proc.

Ekologiškų produktų tvarkybos sektoriuje (perdirbimas, prekyba) praėjusių metų skaičiai tokie: Švedijoje sertifikuotų šios veiklos vykdytojų buvo 870, Suomijoje – 827, Danijoje – 679, Norvegijoje – 515, Latvijoje – 411, Lietuvoje – 289, Estijoje – 175 ir Islandijoje – 18.

Ekologiško viešojo maitinimo lyderis 2024-aisiais buvo Danija su 3550 sertifikuotų kavinių, restoranų ir kt. įmonių. Toliau statistika tokia: Švedija – 627, Estija – 238, Norvegija – 167, Lietuva – 13, Latvija – 1. Ir kol kas neturi sertifikavusios – Suomija bei Islandija.

Praktinė vizitų diena

Šis kasmetinis renginys turi tradiciją – vieną susitikimo dieną paskirti gyvai pažinčiai su priimančiosios šalies ekologiniais ūkiais ir įmonėmis. Tad ir Lietuvoje antrąją renginio dieną buvo suplanuoti vizitai, kuriems pasirinktas Ukmergės rajonas.

Pirmasis aplankytas – Valentino Genio ekologinis augalininkystės ūkis. „Nėra tokio pačio lauko, tokio pačio dirvožemio, yra daugybė variacijų. Dirvožemis visko žino pats, o ir augalams vadovauti aš neturiu teisės. Reikia tiesiog stebėti. Turi būti harmonija ir darna“, – štai tokia Ukmergės rajone jau porą dešimtmečių ekologiškai ūkininkaujančio ir aktyviais ekologijos tema edukuojančio Valentino Genio filosofija. Gerbti gamtą, neprieštarauti natūraliems dėsniams ir kantriai laukti rezultatų. Jis niekada neatsisako priimti norinčiųjų pasisemti iš jo patirties. Ir šįkart svečiams pasakojo apie tai, ką patyrė, atrado ir suprato per tuos ilgus savo ekologinio ūkininkavimo metus.  

Kita pažintis – su ekologiškos produkcijos gamybos grandine „Farmers Circle“ ūkyje, kur darniai derinamos daržininkystės, gyvulininkystės ir maisto perdirbimo veiklos. Sveikas dirvožemis = sveikas maistas = sveiki žmonės. Tai yra šio ūkio ir jo įkūrėjo Nielso Peterio Pretzmano credo ir motto. Čia tradicinė žemdirbystė dera su modernia patirtimi: auginami galvijai, broileriai, vištos dedeklės, javai ir daržovės, o produkcija iškart perdirbama vietoje, taip trumpinant maisto grandinę. Greta daržovių laukų ir besiganančių galvijų veikia konferencijų centras, „Michelin Green Star“ įvertintas restoranas, viešbutis, produkcijos krautuvėlė. Tai pavyzdys puikiai organizuojamo darbo, kurio dėka ūkis veikia kaip vientisa, darni ir sėkminga sistema.  

Vizito metu aplankytas ir Ukmergės vaikų lopšelis-darželis „Žiogelis“, turintis sidabrinį ekologiško viešojo maitinimo ženklą. Čia vaikai kasdien maitinami sertifikuotu ekologišku maistu. Darželis yra puikus pavyzdys, kaip ekologiška produkcija sėkmingai integruojama į kasdienį gyvenimą.

Būtent šis darželis buvo vienas iš dviejų Ukmergės darželių, kurie pirmieji Lietuvoje dar 2018 m. tapo pilotinio projekto dalyviais ir išdrįso pereiti prie ekologiško vaikų maitinimo, kas tada atrodė nemenkas iššūkis. Vėliau iš jų patirties ir įkvėpimo sėmėsi kiti šalies darželiai. Pilotinį projektą inicijavo, rėmė ir palaikė Žemės ūkio ministerija, Ukmergės savivaldybė ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacija.  

„Mes jau išleidome į mokyklą ekologiškai užaugintų vaikų kartą, – pasakojo svečiams jo direktorė Birutė Jucevičienė. – Pradžioje vaikų tėvai nuogąstavo, kad jų vaikai valgys tik „žolę ir kruopas“, ir kaip nustebo išvydę pilną ir įvairų valgiaraštį“. Svečiai turėjo daugybę klausimų – ar gauna vaikai saldumynų, o gal mažiau serga ir kaip apskritai darželio personalui visa tai pavyksta. Ne, saldumynai yra tik natūralūs, pvz., uogos, sakė direktorė. Dėl mažesnio sergamumo – tikrai taip, net ligų protrūkių metu vaikų lankomumas išlieka 100-procentinis. Kaip pavyksta, atsakymas vienas – reikalinga gaunama parama.

Aktyvių diskusijų ir sprendimų paieškų diena

Šiaurės ir Baltijos šalys tokiu formatu susitinka neatsitiktinai. Regione susiduriame su panašaus pobūdžio problemomis ir iššūkiais, todėl specialistų susitikimai padeda suvienodinti požiūrį į problemų sprendimą, lengviau interpretuoti dviprasmiškas situacijas. Čia ne tik nagrinėjamos reglamentų nuostatos, bet ir apžvelgiamos praktinės situacijos bei realūs pavyzdžiai.

Trečioji diena buvo skirta diskusijoms ir galimų sprendimų paieškoms. Ekspertai aptarė bendrus iššūkius, susijusius su pirminės gamybos ir maisto kontrolės sritimis, dalijosi gerąja praktika. Tartasi dėl oficialių tyrimų vykdymo, aptartas ekologinę gamybą reguliuojančių teisės aktų supaprastinimas, kas šiuo metu yra viena svarbiausių Europos Sąjungoje svarstomų temų, kiti klausimai. Diskusijų metu akcentuota, jog būtina stiprinti informacijos apsikeitimą tarp institucijų, harmonizuoti kontrolės sistemą, paprastinti teisės aktus ir, žinoma, kiek įmanoma stengtis labiau skatinti ekologinės gamybos plėtrą.

„Šis susitikimas paliko neišdildomą įspūdį – tai jau daugiau nei trisdešimt metų vykstantis renginys, kuriame atvirai dalijamasi patirtimis, praktikomis, džiaugsmais ir rūpesčiais. Per tiek metų jis net tapo panašesnis į šiltą draugų susitikimą. Tačiau šių susitikimų tikslas labai rimtas ir dalykiškas – užtikrinti nepriekaištingą ekologinės gamybos sertifikavimą ir kontrolę, stiprinti vartotojų pasitikėjimą, kartu siekiant nuolatinės pažangos ir plėtros. Atsisveikinome gražia tradicija visiems pasimatyti kitais metais Suomijoje ir įsipareigojimu tęsti darbus bei bendradarbiavimą Šiaurės ir Baltijos šalių ekologinės gamybos ateičiai“, – sako „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė.  

Renginį organizavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir VšĮ „Ekoagros“.

„Ekoagros“ informacija