Neįgalumo nustatymai
Disabled

ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ SERTIFIKAVIMAS

Hero right

ŠVIEČIAMOJI INFORMACIJA IR MEDŽIAGA

Nepaisant pasaulinės ekologiškų produktų rinkos kasmetinio spartaus augimo tendencijos, Lietuvoje 2020 m. sertifikuotos ekologiškai dirbamos žemės plotas mažėjo pirmą kartą nuo 2014 m. 2020 metais ekologiško ploto vidurkis mažesnis nei vidutinis ES ir siekia 8,1 proc. nuo viso pernai Lietuvoje deklaruotų žemės ūkio naudmenų ploto. Mažėjo pareiškėjų, užsiimančiųjų pirmine ekologine gamyba (187 pareiškėjų), tačiau šiek tiek augo pareiškėjų, vykdančių ekologiškų produktų tvarkybą (21 pareiškėju daugiau), skaičius.

2020 m. buvo sertifikuota iš viso 2566 ekologinės gamybos ūkio subjektai ir jiems išduoti arba palikti galioti sertifikavimą patvirtinantys dokumentai. Sertifikuoti 2242 ūkio subjektai, užsiimantys pirmine gamyba, bendras sertifikuotas plotas sudarė 240023,91 ha. Per ataskaitinius metus sertifikuotų ūkio subjektų skaičius sumažėjo 187, taip pat 6607,77 ha sumažėjo ir sertifikuotas plotas. Įstaiga kontroliavo ir sertifikavo ir 324 produktų tvarkymo (perdirbimas, prekyba, importas, eksportas) ūkio subjektus.

Ekologiškai ūkininkaujančių ūkio subjektų skaičiaus ir sertifikuoto ploto kitimas 2004–2020 m.

(pirminė gamyba) (PLOTAS NURODYTAS ĮSKAIČIUOJANT ŽUVININKYSTĖS ŪKIO SUBJEKTŲ PLOTĄ)

 
 

Sertifikuoto ploto struktūra  procentais 2020 m. (pirminė ekologinė gamyba)

2020 m. taip pat sertifikuota: 28 ūkio subjektuose bitininkystės sritis (1265 bičių šeimos); 22 ūkio subjektuose laukinių augalų rinkimo sritis (rinkimo teritorijos plotas 35495,55 ha); 12 ūkio subjektų akvakultūros sritis (tvenkinių sertifikuotas plotas 4453,58 ha).

Per 2020 m. 966 ūkio subjektuose buvo laikomi ir sertifikuojami gyvūnai. Sertifikuotų gyvūnų skaičius vienetais pagal gyvūnų grupes pasiskirstė taip:

Melžiamos karvės   13404
Žindenės karvės   12647
Buliai reproduktoriai   447
Galvijų prieauglis   33104
Arkliai   428
Ožkos   677
Avys   20244
Kiaulės   172
Elniniai gyvūnai   905
Paukščiai   11788
 

2020 m. derliai (pirminė ekologinė gamyba, visa Lietuva pagal rajonus)

2020 m. sertifikuoti plotai ir gyvūnai (pirminė ekologinė gamyba, visa Lietuva pagal rajonus)

Po penkerių metų pertraukos 2021 metais vėl augo ekologiškai ūkininkaujančių veiklos vykdytojų skaičius. Augimą paskatino atnaujintas paramos teikimas naujai įsitraukiantiems į ekologinį ūkininkavimą. Kartu šis faktas patvirtino pasaulinės ekologiškų produktų rinkos kasmetinio spartaus augimo tendenciją. Įstaigos pareiškėjų skaičius ūgtelėjo beveik visose ekologinės gamybos srityse.

 

2021 metais po atliktų sertifikavimo darbų buvo sertifikuoti (2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis) 2894 veiklos vykdytojai ir jiems išduoti arba palikti galioti sertifikavimą patvirtinantys dokumentai. Sertifikuoti 2498 ūkio subjektai, užsiimantys ekologine augalininkyste ir augalininkyste / gyvulininkyste, bendras sertifikuotas žemės ūkio naudmenų plotas sudarė 261 781,69 ha.

 

2021 m. taip pat sertifikuota:

30 veiklos vykdytojų, kurie užsiėmė ekologine bitininkyste (iš viso sertifikuotos 1348 bičių šeimos);

18 veiklos vykdytojų, kurie vykdė laukinių augalų rinkimo veiklą (rinkimo teritorijos plotas 35790,21 ha);

14 veiklos vykdytojų, kurie užsiėmė ekologine akvakultūra (sertifikuotas tvenkinių plotas 4767,82 ha).

 

Ekologiškai ūkininkaujančių veiklos vykdytojų skaičiaus ir sertifikuoto ploto kitimas 2004–2021 m.

(PLOTAS NURODYTAS ĮSKAIČIUOJANT ŽUVININKYSTĖS ŪKIŲ PLOTĄ)

 

Sertifikuoto ploto struktūra procentais 2021 m.

 

Per ataskaitinius metus 1143 veiklos vykdytojai laikė ir sertifikavo gyvūnus.

 

Sertifikuotų gyvūnų skaičius vienetais pagal gyvūnų grupes 2021 metais ir jų skaičiaus pokytis lyginant su 2020 m.

Gyvūnų grupė

2021 m. sertifikuotų gyvūnų skaičius

Skaičiaus pokytis lyginant su 2020 m. sertifikuotų gyvūnų skaičiumi

Melžiamos karvės

13948

+ 544

Žindenės karvės

15083

+ 2436

Buliai reproduktoriai

583

+ 136

Galvijų prieauglis

37489

+ 4385

Arkliai

523

+ 95

Ožkos

949

+ 272

Avys

21924

+ 1680

Kiaulės

175

+ 3

Elniniai gyvūnai

1277

+ 372

Paukščiai

21062

+ 9274

Triušiai

3

+ 3

 

Įstaiga 2021 m. kontroliavo ir sertifikavo ir 351 veiklos vykdytoją, kuris užsiėmė ekologinės gamybos produktų tvarkymo veikla. Iš jų:

33 veiklos vykdytojai vykdė produktų tvarkymo veiklą ūkyje;

4 (5 veiklos adresai) veiklos vykdytojai užsiėmė viešojo maitinimo ekologiškais produktais veikla;

1 veiklos vykdytojas sertifikavo naminių gyvūnėlių pašaro gamybą pagal nacionalines taisykles.

 

Veiklos vykdytojams, užsiimantiems ekologiškų produktų eksportu už Europos Sąjungos ribų, o esant poreikiui ir į ES šalis, išdavė siuntų patvirtinimo dokumentus arba atitinkamai pagal šalių reikalavimus – eksporto sertifikatus.

Šalis, į kurią eksportuojama

Patvirtintų siuntų skaičius, vnt.

Jungtinės Amerikos Valstijos

34

Japonija

22

Jungtiniai Arabų Emyratai

11

Korėjos Respublika (Pietų Korėja)

7

Turkijos Respublika

6

Izraelio Valstybė

6

Rusijos Federacinė Respublika

5

Prancūzijos Respublika

3

Ukraina

3

Australija

1

Malaizija

1

Kanada

1

IŠ VISO

100

 

Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų, jų auginimo, gamybos ir (ar) perdirbimo proceso sertifikavimas

 

2021 metais po atliktų sertifikavimo darbų buvo sertifikuota 355 veiklos vykdytojai ir jiems išduoti (palikti galioti) sertifikavimą patvirtinantys dokumentai.

Šie veiklos vykdytojai atitinkamai vykdė šias veiklas:

284 užsiėmė NKP šviežių vaisių, uogų ir daržovių auginimu (sertifikuota 7736,39 ha);

72 užsiėmė NKP bičių produktų gamyba (sertifikuota 2804 bičių šeimos);

10 užsiėmė NKP produktų tvarkymu;

1 užsiėmė NKP kiaušinių gamyba.

 

NKP (uogų, vaisių daržovių) sertifikuoto ploto kitimas 2009–2021 m.

LŽMPRRA - VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra

 

NKP (uogų, vaisių daržovių) sertifikuotų veiklos vykdytojų skaičiaus kitimas 2009–2021 m.

LŽMPRRA - VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra

 

NKP bičių šeimų skaičiaus kitimas 2009–2021 m.

LŽMPRRA - VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra

 

NKP bitininkystės veiklos vykdytojų skaičiaus kitimas 2009–2021 m.

LŽMPRRA - VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra

 

Kokius produktus galima vadinti ekologiškais?

Pastaruoju metu ekologiškas gyvenimo būdas pasaulyje sparčiai populiarėja, tačiau kalbant apie maisto produktus sąvokos „ekologiškas“, „sveikas“, „natūralus“ vis dar painiojamos. Taigi kokius produktus iš tiesų galima vadinti ekologiškais? Svarbiausias skirtumas tarp šių produktų – natūralių produktų gamyba nėra kontroliuojama ir produktai specialiai neženklinami, o ekologiškų produktų gamyba kontroliuojama ir produkcija ženklinama.

Be priedų, chemijos ir GMO

Per pastaruosius penkiasdešimt metų į maistą imta dėti net kelis tūkstančius naujų cheminių priedų. Dažnam mieliau pirkti produktą, kurio išvaizda ir spalva nepriekaištinga, kuris lėčiau genda. Tai ir yra pagrindinės priežastys, dėl kurių į maistą dedama sintetinių priedų ir cheminių medžiagų. Tačiau tokios medžiagos yra kenksmingos. Geriausias būdas jų išvengti – kiek įmanoma dažniau rinktis ekologiškus produktus.

Kuo ypatingi ekologiški produktai? Jų sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų – dažiklių, saldiklių. Jie neužteršti cheminėmis medžiagomis – pesticidų likučiais, antibiotikais, hormonais. Juose nėra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), kuriuos draudžiama naudoti ne tik šių produktų gamyboje, bet ir gyvuliams duodamuose pašaruose.

Ekologiški – tik sertifikuoti

Kad vartotojai būtų tikri, jog perka ekologiškus produktus, ši produkcija griežtai kontroliuojama ir sertifikuojama. Visi su ekologiškais produktais dirbantys ūkio subjektai yra įtraukti į kontrolės sistemą, jų veikla tikrinama, o produktai sertifikuojami.

Pagrindinius reikalavimus ekologiniam sektoriui nustato Europos Komisija, taisykles rengia Žemės ūkio ministerija, o sertifikavimą ir kontrolę vykdo VšĮ „Ekoagros.

Atpažįstamas pagal ženklus

Ekologišką maistą lengva atpažinti dėl išskirtinio ženklinimo. Visi supakuoti ekologiški produktai paženklinti ES ženklu – žalios spalvos stačiakampiu, kurio viduryje yra lapas iš baltų žvaigždžių. Greta šio dedamas ir nacionalinis ženklas, kuris privalomas ant visų mūsų šalyje pagamintų ir supakuotų ekologiškų produktų.

Fasuotas ekologiškas produktas visada bus paženklintas etikete, kurioje yra ekologinės gamybos logotipas, gamintojo ar pardavėjo pavadinimas, kontrolės įstaigos kodas (LT-EKO-001), ekologiškos sudėtinės dalys, informacija apie gaminio kilmę (ES arba ne ES žemės ūkis).

Nefasuotus ir neženklintus produktus gali parduoti tik ūkininkai, pateikiantys ekologiškumą įrodantį dokumentą – sertifikatą.

Saugus žmogui ir aplinkai

Ekologinė gamyba – tai toks gamybos būdas, kai naudojamos natūralios medžiagos ir procesai. Šios gamybos tikslas – ne tik gaminti saugų ir kokybišką produktą žmogui, bet ir saugoti aplinką, dirvožemio derlingumą, taupiai naudoti išteklius.

Ekologiniuose ūkiuose dirvožemis tręšiamas natūraliomis trąšomis. Perdirbimo metu siekiama išsaugoti produktų ir sudedamųjų dalių maistinę vertę ir kokybę. Rinkdamiesi ekologiškus produktus rūpinamės ne tik savo, bet ir aplinkos sveikata.

Kontrolės sistema

Ekologinė gamyba apima visus etapus – nuo pirminės produkto gamybos iki perdirbimo, saugojimo, transportavimo, pardavimo ar tiekimo vartotojui.  

Pagal teisės aktų reikalavimus, kiekvienas ūkio subjektas, vykdantis ekologinę gamybą, kasmet privalomai patikrinamas vietoje. Dar ne mažiau kaip 10 proc., atrinktų pagal rizikos įvertinimą, yra tikrinama papildomai. Jeigu tikrinant randama draudžiamų medžiagų, prarandama teisė realizuoti produkciją kaip ekologišką.

VšĮ „Ekoagros“ informacija

  

VšĮ „Ekoagros“ projektas „Ekologinė ir nacionalinės kokybės produktų gamyba: geroji patirtis ir naudingų žinių sklaida“

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“

Projekto santrauka

Projektas skirtas skatinti ekologinės ir nacionalinės kokybės produktų gamintojų skaičiaus augimą Lietuvoje.

To siekiama skleidžiant informaciją apie ekologinės ir nacionalinės kokybės produktų gamybos reikalavimus, sertifikavimą, sektoriaus plėtrą ir jo augimo skatinimą per KPP priemones, dalijantis su žemės ūkio ir kaimo plėtros dalyviais KPP įgyvendinimo gerąja patirtimi ir didinant jos patrauklumą, skatinant įsitraukimą į žemės ūkio gamybos ir kaimo plėtros procesus, didinant apskritai viso žemės ūkio sektoriaus patrauklumą, taip pat plečiant plačiosios visuomenės žinias apie žemės ūkio ir kaimo plėtros sektorių, KPP, jos dalyvius ir jos įgyvendinimo metu sukurtą naudą.

Įgyvendinant projektą sukurta 10 filmukų. Iš jų 9 skirti atskiroms žemės ūkio ir maisto gamybos sritims. Vienas skirtas plačiajai visuomenei ir pristato ekologiškų produktų savybes. Šis filmukas 2021 m. rugsėjo mėnesį 10 dienų transliuotas viešajame transporte dešimtyje Lietuvos miestų.

Visi vaizdai filmuoti „Ekoagros“ pareiškėjų ūkiuose ir įmonėse.

Parengti filmukai:

„Ekologinė augalininkystė: javų auginimas“

„Ekologinė augalininkystė: sodininkystė ir uogininkystė“

„Ekologinė augalininkystė: daržininkystė“

„Ekologinė gyvulininkystė“

„Ekologiškų produktų tvarkyba (perdirbimas / prekyba)“

„Ekologinė bitininkystė“

„Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą gaminami bičių produktai“

„Ekologiškų laukinių augalų rinkimas“

„Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą auginami vaisiai, uogos ir daržovės“

Kuo ypatingi ekologiški produktai (filmukas plačiajai visuomenei, rodomas viešajame transporte)“

Peržiūrėti visus filmukus čia: https://www.youtube.com/channel/UC_yvIL8mBw0KfeNfHYLcudg

Projekto įgyvendinimo terminas 2021-06-01–2021-11-30

PROJEKTĄ REMIA LIETUVOS RESPUBLIKA

1.1 Ekologinės rinkos situacija Lietuvoje ir perspektyvos. Paulius Astrauskas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministras.

1.3 Ekologijos vystymosi tendencijos ES iki 2030 m (EN). Silvia Shmidt. IFOAM OE Politikos skyriaus vadovo pavaduotoja.

1.4 Ekologinės gamybos sertifikavimas reikšmė ir svarba 2030 tikslų užtikrinimui. Virginija Lukšienė. VšĮ „Ekoagros“ direktorė.

2.1 Ką reikia žinoti norint sėkmingai parduoti ekologišką produkciją. Liudvikas Aleliūnas. RIMI tvarumo ekspertas.

2.2 Lietuvos kooperatyvų patirtis gaminant ir realizuojant ekologišką produkciją. Nikolajus Dubnikovas. ŽŪKB „BIO LEUA“ direktorius.

2.3 Ateities ekologiškų produktų kelias pas vartotoją – tiekimo grandinės trumpinimas elektroninės prekybos priemonėmis. Vaiva Petrauskienė. Projekto www.kaimasinamus.lt vadovė.

2.4 Ekologiškas maistas be kainos gamtai – kaip to siekiame. Kęstutis Juščius. AB „AUGA group“ generalinis direktorius.

2.5 Geroji praktika. Kaip ir kodėl verta burti ekologinio maisto gamintojus į vieną skėtinę organizaciją (EN). Jerome Cinel. NTERBIO Nouvelle-Aquitaine direktorius, Prancūzija.

3.1 Ekologiški produktai viešajame maitinime – neišnaudotos galimybės. Tomas Demikis. VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas.

3.2 Patirtis Lietuvoje – sertifikuotas ekologiškas viešasis maitinimas tikslas, kelias ir nauda. Birutė Jucevičienė. Ukmergės vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ direktorė

3.4 Ekologiško maisto integracija į viešojo maitinimo sektorių konkrečių ekologiškų produktų pasirinkimas bei įtaka sveikatai. Raminta Bogušienė. VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė.

3.5 Danijos ekologiškos virtuvės ženklas – kaip Danija skatina ekologiškų produktų vartojimą profesionaliose virtuvėse (EN). Niclas Klixbull. Danijos ekologinės asociacijos rinkodaros projektų vadovas.

4.1 Ekologinis ūkininkavimas ES faktai ir skaičiai. Prof. dr. Astrida Miceikienė. VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė.

4.3 Tikslioji žemdirbystė ir skaitmeninių technologijų plėtra – raktas į žaliąjį susitarimą. Vytautas Juozas Petkus. EWA produktų grupės vadovas

4.4 Aukštesnių nei ekologijos standartų kėlimas ir įgyvendinimas (EN). Rahel Reist. „Bio Suisse“ tarptautinis padalinys.

4.5 Ar ekologinis žemės ūkis išgelbės Baltijos jūrą nuo taršos. Prof. dr. Laima Česonienė, VDU ŽŪA.

4.6 Netradicinės ekologiško ir įprastinio maisto žaliavų kokybės vertinimo galimybės. Prof. dr. Daiva Šileikienė, VDU ŽŪA.

4.7 Ilgalaikio ekologinio ūkininkavimo, sertifikuotų trąšų ir dirvos gerinimo priemonių įtaka dirvožemio agrocheminėms savybėms Lietuvos ekologinės gamybos sistemoje. Dr. Juozas Pekarskas, VDU ŽŪA Agroekol.